Mokslininkai pirmą kartą plastiko aptiko jūrinių vėžlių raumenyse

Pasaulis
Pixabay.com nuotr.
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Tarša daro poveikį jūroms cheminiu lygmeniu, patvirtino mokslininkai, radę didelę plastiko koncentraciją logerhedų jūrinių vėžlių raumenyse. 

Mokslininkai analizavo 44 vėžlių palaikus, išplautus į rytinės Ispanijos pakrantes, ir kiekviename jų aptiko plastiko pėdsakų.

Jūrų gyvūnai, tokie kaip jūriniai vėžliai, dažnai papuola į žvejybinius tinklus, vandenynuose esančias atliekas ir kitą plastiką, kurį jie galiausiai gali suėsti, kas dažnai jiems baigiasi mirtimi.

Logerhedai Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos raudonojoje knygoje yra įvardinami, kaip nykstanti rūšis.

Tyrimas, kuriam vadovavo chemikė Ethel Ejarrat iš Ispanijos nacionalinės tyrimų tarybos, daugiausia dėmesio skyrė 44 logerhedų vėžliams arba „Caretta caretta“, kurie 2014–2017 metais buvo surasti negyvi išplauti į Katalonijos ir Balearų salų pakrantes.

Vėžliai, kurių mitybos racione daugiausia yra medūzų, sardinių ir kalmarų, taip pat suėda ir tokias atliekas, kaip plastikiniai maišeliai, butelių kamšteliai ir plūduriuojančio plastiko fragmentai.

„Tiriamų vėžlių raumenyse buvo akivaizdžių šių priedų pėdsakų,“ – „Real Press“ sakė Dr. Ejarrat. „Didesni plastiko lygiai nustatyti vėžliuose iš Balearų ir mes tikime, kad vėžliai, gyvenantys ties Alžyro pakrante, susiduria su dar didesniu plastiko atliekų kiekiu nei gyvenantieji Katalonijos pakrantėse. Tyrimas rodo, kad plastiko atliekos ne tik veikia juos fiziniu lygiu – kuomet vėžliai įstringa šiukšlėse arba jos atsiduria jų virškinimo sistemoje, bet ir cheminiu lygiu“.

Komanda išanalizavo 19 plastikuose naudojamų priedų, kurie, kaip žinia, sutrikdo hormonus reguliuojančią endokrininę sistemą, yra neurotoksiški ar net kancerogeniški.

Tarp jų ir organiniai fosforo junginiai arba OPC, kurie yra dedami į plastikus, kad būtų pagerintos jų antipireno savybės, ir jų buvo aptikta visuose vėžliuose.

Analizė atskleidė plastiko buvimą visuose vėžliuose, kur jų koncentracija svyravo nuo 6 iki 100 nanogramų raumenų grame.

Šie lygiai yra panašūs į tuos, kurie buvo nustatyti ankstesniuose OPC tyrimuose, tokiuose kaip polichlorintas bifenilas arba dichlorodifeniltrichloretanas, dažniau žinomas kaip DDT, kuris, kaip pažymi dr. Ejarrat, „prieš daugybę metų buvo uždraustas dėl savo toksiškumo“.

„Savanoriškai valgydami jūros atliekas, vėžliai dažnai jas sumaišo su tikru maistu (tokiu kaip medūzos),“ – sakė biologas Luis Cardona iš Barselonos universiteto. „Vėžliai yra viena iš gyvūnų grupių, kurios yra labiausiai pažeidžiamos plastiko tarša, nors mes dar ne iki galo suprantame tikrąjį to poveikį.“

Daktarė Ejarrat taip pat teigė, kad jų aptikti plastiko junginiai gali daryti poveikį vėžlių vaisingumui ir buvo susieti su vėžio atvejais tarp jūrinių roplių.

Toksinis poveikis nėra ūmus, tačiau lėtinis. Tai, kad jie kasdien yra veikiami šių teršalų, gali sukelti problemų visam vėžlių gyvenimui.

Be to, logerhedai vėžliai gali būti jautresni cheminiams priedams, susijusiems su plastiku, nei kiti jūrų gyviai.

„Jie praryja daugiau plastiko nei banginiai ar delfinai. Pavyzdžiui, kuomet banginiai filtruoja vandenį, jie įsisavina mikroplastiką, tačiau teršalų lygis mikroplastikuose yra mažesnis nei makroplastikuose, kuriuos praryja vėžliai,“ – sakė dr. Ejarrat.

Jei su šiais poveikiais susiduria vėžliai, tuomet yra aišku, kad jie gali paveikti ir žmones, perspėjo Dr. Ejarrat.

„Mes įtraukiame šiuos junginius į savo racioną per žuvį, taip pat kvėpuodami per orą, todėl jį absorbuojame, ir priklausomai nuo kiekvieno iš mūsų, anksčiau ar vėliau gali būti paveiktas mūsų organizmas ir medžiagų apykaita.“

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Environmental Pollution“

Gismeteo.lt