Tarptautinė mokslininkų komanda, kuriai vadovauja profesorius Neillas Gemmelas, dar rugpjūtį užbaigė Loch Neso ežero vandenyse esančios deoksiribonukleorūgšties (DNR) tyrimus, kurių metu buvo imami vandens, kuriame išsilaikė ežero gyvūnijos DNR, mėginiai. Tyrimo metu buvo paimta 250 vandens mėginių iš skirtingų ežero ilgio, pločio ir gylio vietų. Iš paimtų mėginių buvo išgauta apie 500 milijonų DNR pavyzdžių, kurie buvo tirti lyginant su jau egzistuojančiomis DNR duomenų bazėmis.

Naujosios Zelandijos Otago universitete dirbantis profesorius N. Gemmellas pagaliau paskelbė tyrimo išvadas, teigiančias, jog neva pabaisą Loch Neso ežere matę žmonės iš tikrųjų galėjo matyti milžiniškus ungurius, kuriuos ir supainiojo su mitine pabaisa.

Mokslininkai paneigė teoriją, jog Loch Neso pabaisa – nuo dinozaurų laikų išlikęs milžiniškas roplys arba roplių grupė, pavyzdžiui, pleziozauras, tačiau patvirtino, jog moksliškai Loch Neso pabaisos fenomeną galima paaiškinti unguriais, kurių itin daug gyvena ežere. Pasak žvejų, jiems ežere yra tekę matyti žmogaus kojos storio ir iki 4 metrų ilgio ungurių. Nors mokslininkai nesiėmė prognozuoti tikėtinų milžiniškų ungurių dydžio, tačiau patvirtino, jog ungurių DNR rasta visose ežero vietose, kur buvo imti mėginiai bei teigė, jog tikėtina, kad kai kurie ežere gyvenantys unguriai dėl natūralios mutacijos galėjo pasiekti liudininkų minėtą dydį.

Šių metų rugsėjo 15 d. televizijos kanale „Discovery Channel“ bus rodomas dokumentinis filmas apie Loch Neso pabaisos DNR medžioklę.

Anglija.Today