Angle down Atgal

Mokslininkai kuria atliekų perdirbimo technologiją, leisiančią Lietuvai sutaupyti milijonus eurų

Mokslininkai jau pradėjo kurti mobilią aplinkai draugišką elektroninio laužo perdirbimo technologiją, pritaikytą Lietuvai. Skaičiuojama, kad šios technologijos dėka Lietuva galės sutaupyti milijonus eurų. Vienas iš šiai tematikai skirtų projektų yra finansuojamas pagal Europos Sąjungos (ES) didžiausią kada nors egzistavusią Europoje mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontai 2020“.

Elektronikos laužas – neatrasta aukso gysla?

Elektronika nėra pigi, tačiau, kai ji sugenda, jos perdirbimas, ekonominiu požiūriu, yra keblus. Trūksta patogių technologijų, leidžiančių visas panaudotas dalis sudėti atgal į lentinėles, iš kurių paimtas medžiagas būtų galima vėl panaudoti.

„Jeigu nieko nedaryti, tai pigiau yra išmesti atitarnavusius elektronikos prietaisus, nei juos rūšiuoti ir perdirbti. Jeigu mes siekiame įgyvendinti ES direktyvas ir planuojame su atliekomis elgtis civilizuotai – rūšiuoti ir perdirbti, tai reikalingos technologijos, kurios leistų santykinai nedidelius elektronikos laužo kiekius perdirbti ekonomiškai naudingu būdu. Tačiau žiniomis bei moksliniais tyrimais pagrįstų technologijų kūrimas yra brangus. Be ženklios mokslinių fondų paramos įmonėms tai neįgyvendinama. Šis projektas prisidės prie aplinkai draugiškų elektronikos laužo perdirbimo, sunkiųjų metalų išskyrimo technologijų sukūrimo ir pritaikymo Lietuvos rinkai ir galimybėms“, – pasakoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto (VU CHGF) fizikinės chemijos katedros profesorius Henrikas Cesiulis.

Pasak mokslininko, tam, kad sukurti aplinkai draugišką technologiją ekonomiškai naudingam elektronikos laužo perdirbimui, reikia surasti būdą, kuris padėtų pakeisti plačiai naudojamą platiną. Iš platinos ir jos lydinių gaminami atspari rūdijimui ir cheminiams reagentams aparatūra, daromi elektrodai ir el. kontaktai.

Elektrocheminiai medžiagų ir struktūrų sintezės būdai yra universalūs. Taikant specialius metodus kuriamos skirtingos metalų, lydinių bei puslaidininkinių junginių struktūros (nuo makrometrinių iki nanometrinių).

Pramoniniai šio projekto partneriai suinteresuoti „makroelektrodų“ kūrimu: jų pagalba bus siekiama, nenaudojant papildomų cheminių medžiagų, iš tirpalų greitai ir kokybiškai pašalinti sunkiuosius metalus (pvz., šviną, alavą, varį), lokaliai restauruoti didelio ploto detales (pvz., lėktuvų variklių dalis).

Tarptautinis mokslinikų įvertinimas

Technologiją kurs bendras mokslininkų ir verslininkų konsorciumas, kurį sudaro: Vilniaus universitetas, Baltarusijos universiteto Fizikos ir chemijos mokslo tyrimų institutas, Klarksono universitetas (JAV), Moldovos taikomosios fizikos institutas, UAB „Elektronikos perdirbimo technologijos“ ir Moldovoje veiklą vykdanti AB „Topazas“. Projektą koordinuoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto prof. H. Cesiulis.

„Tokios svarbos projekto koordinavimo patikėjimas yra lyg oficialus pripažinimas, kad mūsų šalyje dirba profesionalūs mokslininkai, kurie gali lygiomis teisėmis konkuruoti dėl tarptautinių projektų koordinavimo bei suburti pajėgų kolektyvą kurti pažangiausias technologijas Lietuvai bei kitoms valstybėms”, – sako prof. H. Cesiulis. Projektas „Įvairūs išmanieji metaliniai ir puslaidininkiniai elektrodai apdorojimui ir įrenginiams“ padės konkrečias mokslo idėjas iš laboratorijos perkelti į rinką.

Technologijos kuriamos pagal ES programą„Horizontai 2020“. Ši programa susieja mokslinius tyrimus su inovacijomis ir sutelkia dėmesį̨ į tris pagrindines sritis: kokybiškas mokslas, pramonės subjektų lyderystė ir visuomeninio pobūdžio uždaviniai. Jos tikslas – užtikrinti, kad Europa turėtų pasaulinio lygio technologijas, kurios skatintų ekonominį augimą.

Programoje „Horizontas 2020“ gali dalyvauti mokslininkai iš viso pasaulio. Iki 2020 metų šios programos įgyvendinimui Europos valstybėse bus skiriama 80 milijonų eurų.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite