REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Mokslas2021 m. Gegužės 9 d. 10:10

Moks­las ir vers­las – dėl gy­vū­nų ge­ro­vės

Šiauliai

„Nors kur­da­mi mes už­ver­tę gal­vas į dan­gų, bet sten­gia­mės žiū­rė­ti į žmo­gų“, – poe­tiš­kai apie ga­lu­ti­nį moks­li­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tą ga­lu­ti­niam var­to­to­jui sa­ko „Ru­ve­ros“ va­do­vas Arū­nas Rup­šys. (Audronio Rutkausko nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt


174188

Šiau­lie­čių ve­te­ri­na­ri­jos ir spe­cia­lio­sios kos­me­ti­kos ga­min­to­jai, nuo­lat bend­ra­dar­biau­da­mi su moks­li­nin­kais, taip to­bu­li­na sa­vo pro­duk­tus, kad iki šiol neį­si­vaiz­duo­ja­mos gam­ti­nės prie­mo­nės gelbs­ti tam tik­ro­se si­tua­ci­jo­se. Pa­vyz­džiui, švel­niai šal­dan­ti ja­po­niš­ka pi­pir­mė­tė vė­si­na kup­ra­nu­ga­rius, ke­liau­jan­čius per dy­ku­mą 50 laips­nių karš­ty­je, o la­ku­sis kam­pa­ras ir eu­ka­lip­tas, su­mai­šy­ti su tam tik­ro­mis veik­lio­sio­mis ir kva­pio­sio­mis me­džia­go­mis, tam­pa ma­lo­nia gy­dan­čia aro­ma­te­ra­pi­ja žmo­nėms, ser­gan­tiems kvė­pa­vi­mo li­go­mis.

Jau tris dešimtmečius su mokslininkais bendradarbiaujančio gamintojo „Ruvera“ siekiai sujungti nesuderinamus komponentus yra pelnę ir mokslo premiją. Pakeliui ir nauji atradimai.

Pirma – mokslas, paskui – prekystalis

Mokslo ir verslo sinergija – reiškinys, kai du veikėjai kartu duoda geresnį poveikį, – nėra jokia naujiena. Šiauliečių įmonė „Ruvera“, gaminanti veterinarijos preparatus ir specialią kosmetiką žmonėms, su mokslo institucijomis – LSMU (Lietuvos sveikatos ir mokslo universtetas) ir Veterinarijos institutu – bendradarbiauja nuo 1990 metų. Įmonės vadovas Arūnas Rupšys, vienas iš nedaugelio verslo atsovų, įvertintų Lietuvos mokslo premija, sako į mokslą žiūrintis pragmatiškai: mokslas nėra dėl mokslo.

Anot A. Rupšio, kad ir kaip vartotojiškai beskambėtų, bet vadovaujamasi principu „pirma – mokslas, paskui – prekystalis“.

Prevencija svarbesnė nei vaistai

Verslo sinergija su mokslu leido sukurti produktų, skirtų gyvūnų gerovei. Dėl to, esant tam tikriems susirgimams ar sutrikimams, nereikia naudoti cheminio vaisto. Užtenka išorinės priemonės, kurią įtrynus, patepus ar užpylus ant odos, veikliosios priemonės malšina skausmą, mažindamos uždegiminių ląstelių skaičių, slopina jį, greitina gijimą ir pan. O gyvūnui tai visiškai nekenkia, nereikia jokio preparato maišyti į maistą, ar daryti injekcijų. Taip gydoma be vaistų.

„Vaistas turi būti kraštutinė priemonė, jei daugiau nėra kitos galimybės. Pirminė priemonė – prevencija, maitinimas, o gydomi gyvūnai turėtų būti labai retai“, – dėl prevencijos viršenybės prieš gydymą įsitikinęs A. Rupšys.

Žmonėms skirtų tokių priemonių kūrimas taip pat planuose, nors šiuo metu „Ruvera“ yra išvysčiusi specifinės kosmetikos liniją ir žmonėms. „Nors kurdami mes užvertę galvas į dangų, bet stengiamės žiūrėti į žmogų“, – poetiškai apie galutinį mokslinio tyrimo rezultatą galutiniam vartotojui sako A. Rupšys.

Vienas plius vienas nelygu du

Neseniai, eksperimentuojant laboratorijoje, pavyko sukurti tokį produktą, kuris padeda kupranugariams iškęsti dykumos karštį. Tai buvo mokslinis iššūkis – sukurti produktą riebalo pagrindu, kuris būtų skiedžiamas vandeniu. Ir tai pavyko. A. Rupšys juokauja, kad chemijos aritmetika šiek tiek kitokia: čia vienas plius vienas neturi būti lygu dviem. Kūryboje tai blogas rezultatas. Reikia, kad išeitų trys, t. y. sumaišius du nesuderinamus komponentus, išgauti visiškai kitą – trečią darinį.

„Sumaišius du komponentus, turi įvykti sinergija – išeiti trečias, kuris būtų efektyvesnis nei tie du atskirai. Svarbu su mažesniu šalutiniu efektu gauti didesnę naudą“, – mokslinius tyrimus kaip rezultatą mato A. Rupšys.

Stipriai šaldanti veiklioji medžiaga, išgaunama iš japoniškos pipirmėtės, buvo taip panaudota mišinyje, kad nuolat išsiskirianti vėsa gaivina kupranugarių odą, kol šie dykumos laivai ilgai būna karštyje. Kadangi pavyko sukurti gamtinę priemonę, kuri skiedžiama vandeniu, užpylus kibiru, ji visiškai nekenkia gyvūnui.

rtk00231.JPG

Žalioji“ medicina

Dabar ant populiarumo bangos „žalioji“ kosmetika, t. y. ekologiška, iš gamtinių medžiagų. A. Rupšys sako, kad jiems tai jau seniai yra veiklos kryptis. Arnika, kamparas, levanda, pipirmėtė – natūralūs ekstraktai, eteriniai aliejai – veikliosios medžiagos, seniai naudojamos tyrimuose ir gamyboje. Kurdama „Ruvera“ vadovaujasi šūkiu „Menas pasitelkti gamtą“.

Anot A. Rupšio, kuriant tiek gyvūnui, tiek žmogui, ieškoma maksimalaus efekto. Nuo seno žinomos gamtinių augalų veikliosios medžiagos, atliekant mokslinius tyrimus, tampa kone vaistu.

„Mes negalime tiesiog nuskinti lapelio ir jau viskas. Aišku, yra ir tokių naminių būdų. Bet labai nepatogu vartoti. Mūsų užduotis – koncentruotą veikliąją medžiagą stabilizuoti taip, kad nedingtų efektas ir būtų patogu naudoti“, – sako verslininkas.

Nauji atradimai pakeliui

A. Rupšys kartu su mokslininkais Algimantu Petru Matusevičiumi, Antanu Stankevičiumi (po mirties) ir Vytautu Špakausku 2014 m. buvo apdovanotas Lietuvos mokslo premija už darbų ciklą „Veterinarinių preparatų kūrimas, jų ikiklinikinis-klinikinis ištyrimas ir gamybos įteisinimas“. Tai buvo šešerius metus trukusių keturių asmenų nuoseklaus ir kruopštaus darbo su gyvūnais rezultatas. Buvo atliekami moksliniai tyrimai, rašomos disertacijos.

Tuomet pavyko chemiškai sujungti nederančias medžiagas ir buvo sukurtas vienas ir dabar populiarus vaistas karbaseptas – paprastas, bet neprastas, mažinantis uždegimą, lengvinantis gijimą. Jo pagrindu dar ir dabar kuriami nauji gaminiai. Šiauliuose tai buvo antroji Lietuvos mokslo premija, skirta verslininkui. Daugiau niekas ja nebuvo įvertintas.

Per pastaruosius dvejus metus į naują laboratoriją „Ruvera“ investavo 4 mln. Eur. „Technologijos, reaktoriai, gamybos sąlygos – naujas lygmuo. Analogo Lietuvoje nėra“, – sako A. Rupšys.

Dabar laboratorijoje dirbama ta linkme, kad pavyktų vaistinius produktus adaptuoti žmonėms. Daug dirbama prie augalinio šaldymo efekto. Kuriamas visiškai „žalias“ produktas, skirtas natūralios odos dirbiniams. Tikslas – gaminti sudėtingesnius produktus, kad pavyktų sukurti didesnę pridėtinę vertę.

spaudos-fondas-naujas-61-intern-32.jpg



REDAKCIJA REKOMENDUOJA