Angle down Atgal

Mokomės gamybos ir istorinėse vietose

Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos I–II klasių mokiniai dalyvavo chemijos-istorijos projekte „Kėdainiai. Miesto istorija ir pramonė“. Lietingą gegužės 28 d. mokiniai, lydimi istorijos mokytojos Laimos Stoškės ir chemijos mokytojos šių eilučių autorės, išvyko į Kėdainius.

Kėdainių centre mus pasitiko gidė Jūratė, kuri supažindino su miesto istorija. Gidė pasakojo, kad šiame mieste gyveno daug skirtingų tautybių ir tikėjimų žmonių. Pirmiausia aplankėme daugiakultūrinį centrą – mažąją žiemos sinagogą, kurioje muziejaus darbuotoja pasakojo apie žydų tradicijas ir papročius. Sužinojome, kad žydai privalėjo mokėti skaityti ir maldų metu ne tik skaitydavo maldas, bet ir diskutuodavo, kaip jas supranta, ką jos reiškia, kodėl jų maldos namai, palyginti su katalikų bažnyčiomis, tokie paprasti, kuklūs. Tuo metu centre veikė ir mokinių darbų paroda, kurią apžiūrėjome ir pamatėme mūsų gimnazijos mokinių Arno Zdanavičiaus (mokytojas A. Avulis) medžio drožybos darbus ir Modestos Paškevičiūtės austus lininius rankšluostį ir staltiesę.

Tęsdami pažintį su miestu ėjome sena akmenimis grįsta vienintele Europoje Džiazo gatvele. Toliau pasukome į Didžiosios rinkos aikštę, kurioje pastatytas paminklas kunigaikščiams Radviloms. Palikę miesto aikštę ėjome apžiūrėti restauruoto škotų pirklio Jono Arneto namo, kuriame dabar veikia tradicinių amatų centras. Šis pastatas yra miestietiškos gyvenamosios architektūros pavyzdys, kuriame išliko autentiškas išorės ir vidaus planas. Apžiūrėjome Kristaus Atsimainymo cerkvę, Evangelikų liuteronų bažnyčią, Karmelitų vienuolyną ir Evangelikų reformatų bažnyčią. Šioje bažnyčioje yra kunigaikščių Radvilų mauzoliejus. Kriptoje stovi unikalūs XVII a. kunigaikščių Radvilų sarkofagai. Mums pasisekė, kad pamatėme šiuos sarkofagus, nes artimiausiu metu kripta bus uždaryta, vyks restauraciją. Pažintinę kelionę baigėme Kėdainių „Šviesiojoje“ gimnazijoje, kurią 1625 m. įsteigė miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila.

Po pietų nuvykome į akcinę bendrovę „Lifosa“, vieną iš didžiausių fosforo trąšų, sieros rūgšties ir kitų cheminių junginių gamintojų bei eksportuotojų rytų Europoje. Inžinierius technologas Andrius Tunaitis supažindino su įmone, jos veikla, su sieros ir fosforo rūgščių, trąšų, pašarų papildų gamybos technologija. Mokiniai domėjosi karjeros galimybėmis. Vėliau apžiūrėjome didžiulę – net 360 hektarų užimančią įmonės teritoriją, kurioje iš viso dirba apie tūkstantis darbuotojų. Pasižvalgę po įspūdingo dydžio įmonės teritoriją ir sandėlius, išgirdę, kaip visa tai veikia, savo kelionę užbaigėme kerinčio grožio fosfogipso kalnuose. Iš tikrųjų fosfogipsas yra fosforo rūgšties gamybos atlieka, tačiau tai turbūt pats gražiausias sąvartynas, kokį tik galima pamatyti.

Kadangi Kėdainiai tituluojami agurkų sostine, negalėjome neužsukti į firminę parduotuvę „Gurklė“, kurioje galima įsigyti įvairių produktų, pagamintų iš agurkų: agurkų džemo, rankų kremo, muilo ir kitų. Namo grįžome pakilios nuotaikos, pilni įspūdžių.

Po kelionės gimnazistai turėjo užpildyti atskaitą, kurioje pateikė ne tik informaciją apie AB „Lifosa“, bet ir kelionės įspūdžius. Jie rašė, kad nustebino darbuotojų darbo sąlygos, labai patiko pasivaikščiojimas fosfogipso kalnais, gamyklos patalpos, net prastas oras nesutrukdė gerai praleisti laiką.

Laimutė ŽAKIENĖ,

Liudvinavo Kazio Borutos gimnazijos mokytoja

Nuotraukos iš asmeninio albumo

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite