Mobilioji komanda: kad į krizę patekusios šeimos pokyčiai įvyktų, reikia laiko ir tęstinio kitų specialistų darbo

Kaunas
anonymous anonymous Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) mobilioji komanda tęsia ciklą susitikimų regione. Šįkart susitikimas surengtas su Kaišiadorių rajono socialiniais partneriais: socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininkais, globos centro koordinatoriais ir kt. Abipusiai naudingame susitikime aptarti bendri veiksmai įsitraukiant į pagalbos teikimą šeimai, bendradarbiavimo iššūkiai ir galimybės, pasidalinta pirmųjų veiklos metų patirtimi.

Mobilioji komanda analizuoja šeimos problemas holistiškai, per tris skirtingas disciplinas. Dirbant orientuojamasi ne į konsultacijų skaičių, bet į gylį: kuo daugiau žmogus atsiveria, kuo tikslesnė informacija pasiekiama, tuo rekomendacijos būna taiklesnės. Tam, kad į krizę patekusi šeima visų pirma sutiktų bendradarbiauti, sujungiamos visų specialistų patirtys.

„Svarbiausias mobiliosios komandos tikslas – padėti krizę išgyvenančiai šeimai ir motyvuoti tėvus spręsti esamas šeimos problemas. Komanda pradeda darbą su šeima kai yra nustatytas didžiausias grėsmės vaikui lygis, kyla grėsmė vaiko saugumui ir sveikatai“, - primena mobiliosios komandos socialinė darbuotoja Gitana Salickienė.

Komandoje dirbanti psichologė Giedrė Starkevičiūtė džiaugiasi, kad paprastai sulaukia tik teigiamo klientų požiūrio į siūlomą pagalbą. „Labai retais atvejais tėvai būna priešiškai nusiteikę. Dažniausiai bendradarbiauti sutinka iš karto. Juk atvykstame į šeimą iš karto, kai dėl didžiausio grėsmės lygio vaikas paimtas iš šeimos. Retą iš tėvų tai nesukrečia ir neskatina bent pamėginti keisti gyvenimo būdą. Mūsų tikslas – kuo greitesnis vaiko grįžimas į šeimą. Bet į pasikeitusią, jo poreikius atliepiančią šeimą. Vaikui būtina saugi, fiziniam ir psichologiniam vystymuisi tinkama aplinka“, - kalba psichologė.

Neretai tikimasi, kad problemos bus išspręstos per 14 kalendorinių dienų MK darbo su šeima laikotarpį. Šį vis dar gajų mitą paneigia priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė. „Reikia suprasti, kad vaikas paimamas iš šeimos esant itin sudėtingoms situacijoms. Reikia laiko įvertinti turimus klientų vidinius ir išorinius resursus, bei sumotyvuoti juos siekti teigiamų pokyčių. Pabrėžiame - tam, kad pokyčiai būtų ilgalaikiai, reikalingas laikas ir tęstinis kitų specialistų darbas su šeima“, - tikina specialistė.

Per 90 proc. šeimų, su kuriomis dirbta Kauno apskrityje, turi diagnozuotą priklausomybę nuo alkoholio ar aiškius, išreikštus priklausomybės požymius. Kitos problemos susijusios su transgeneraciniais šeimos modeliais (,,iš kartos į kartą“ einančios šeimos problemos, vaikų apleistumas, nepriežiūra, nesaugumas); konfliktiškais tarpusavio santykiais ir smurtu; psichiatrinėmis ir kitomis diagnozėmis (depresija, šizofrenija, šizoafektiniai, nerimo sutrikimai ir kt.). Šių problemų įveikti greitai nepavyksta.

Nuo 2018 m. liepos iki šių metų spalio 1 d.Kaišiadorių rajone intensyvus darbas vyko su septyniomis šeimomis.

Kauno apskrities VTAS mobiliojoje komandoje dirba psichologė Giedrė Starkevičiūtė, priklausomybės ligų specialistė Birutė Jogaitė ir socialinė darbuotoja Gitana Salickienė.

Susitikimai vyks visuose Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus apimamuose rajonuose. Sėkmingos diskusijos jau surengtos Kėdainių, Jonavos, Prienų, Raseinių, Kauno rajonuose.

Su vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka atsirado nemažai naujovių, siekiant didinti vaikų saugumą ir pagalbą šeimai. Viena jų – mobiliosios komandos.