MO muziejus kviečia prisiminti savas istorijas ir atrasti naują parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR“

Vilnius
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Jau spalio 5 d. MO muziejuje bus atidaryta nauja didžioji paroda Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR. Tai paroda, kurios kūrime dalyvavo ir žmonės siųsdami savo daiktus, istorijas, prisiminimus. Kokie tie 90-ieji ir kaip juos pamatė parodos kuratoriai?

Paskutinis praėjusio amžiaus dešimtmetis, kuris buvo ir pirmas mūsų atkurtos valstybės dešimtmetis – šviežiausia jau Nepriklausomos Lietuvos istorija. Ją skirtingais savo gyvenimo amžiaus tarpsniais išgyveno daugelis mūsų. Kokie buvome anuomet? MO muziejus jau spalio 5 d. pristatys prisiminimų ir įvairių nuotaikų kupiną parodą „Rūšių atsiradimas. 90-ųjų DNR".

Parodoje, pasitelkiant meno kūrinius ir iš žmonių surinktus daiktus bei istorijas, naujai kuriamos instaliacijos ir pristatomas jau istorija tapę Lietuvos 90-ieji – didelių lūžių ir pokyčių dešimtmetis. Tai ne vien šalies, bet mūsų pačių naujų istorijų pradžia: radikaliai keitėsi žmonių situacijos, statusai ir vėrėsi naujos galimybės ar rizikos.

Prisiminti istorijas

„Savo parodinę veiklą pradėję teiginiu, kad visas menas apie mus, MO parodose ieškome ryšių tarp meno ir gyvenimo. Naujoji MO paroda šį teiginį įgyvendina maksimaliai. Ja norime paskatinti prisiminti save – kokie buvome, esame ar galime būti", – teigia Milda Ivanauskienė, MO muziejaus direktorė.

Kaip teigia vienas iš parodos kuratorių, Vaidas Jauniškis, šia paroda galima būtų koreguoti pirmosios MO muziejaus parodos „Visas menas apie mus" pavadinimą į „Visas menas apie mus, išgyvenusius". „Arba pridėti paantraštę „nuo Gariūnų iki Akropolio". Nuo Gariūnų, kaip sporadiškai gimusio reiškinio, kur kiekvienas bandė savaip išgyventi ir rasti vietą po Saule, iki „Akropolio" kaip tvarką teigiančios struktūros".

Parodoje vengiama tiesioginio politinio pasakojimo, žvelgiama iš žmonių kasdienio gyvenimo perspektyvos. Kuratoriai bandė aptikti tam laikotarpiui būdingus reiškinius ir juos iliustruoti ne vien kasdienybės daiktais, bet ir pasakojimo temą komentuojančiais meno kūriniais.

„Tarp daugybės to laikotarpio reiškinių, parodos lankytojai galės ir atpažinti, prisiminti save 90-aisiais, ir naujai atrasti tą dešimtmetį", – pasakoja Miglė Survilaitė, parodos kuratorė. Ji vardija ir keletą pavyzdžių, kuriuos parodoje pamatys lankytojas: 1992-aisiais Barselonos olimpinėse žaidynėse dalyvavusių lietuvių vilkėtą olimpinį kostiumą, kurtą japonų dizainerio Issey'aus Miyake'ės, taip pat tuo metu itin populiarius kioskus, kuriuos savo kūrinyje priminė menininkas Liudas Parulskis.

Parodos kūrėjai – ir publika

Kurti parodą buvo pakviesta ir publika – joje rodomi žmonių dovanoti ar skolinti daiktai (iškarpos, sąsiuviniai, drabužiai, įvairi technika ir kt.). Kuratorių komanda kvietė visus prisidėti ir pusę metų kaupė įvairiausius daiktus, kuriuos, pasirodo, nebuvo taip lengva rasti.

Rinktų, skolintų ir dovanotų daiktų gausa savotiškai atspindi laikotarpio daugiasluoksniškumą – parodoje susijungia menas, kultūra ir to meto kasdienybė. Šalia muzikos, mados, rinkos ir Gariūnų ekonomikos, įsisiautėjusios mafijos ir popkultūros atsiras ir MO kolekcijos kūriniai: videofilmai, instaliacijos, performansai, tapyba.

Įvairi kuratorių komanda

Specialiai parodai suburta labai įvairi komanda. Tai – kultūros analitikas Vaidas Jauniškis, rašytojas ir literatūrologas Rimantas Kmita, kultūros istorikai Aurimas Švedas ir Tomas Vaiseta, MO muziejaus kuratorė Miglė Survilaitė, nostalgijos tyrėjas Mantas Pelakauskas, scenografė-architektė Renata Valčik, architektas Joris Šykovas.

Kaip teigia viena iš parodos kuratorių M. Survilaitė, sudarant tokią komandą norėjosi naujo žvilgsnio, kito požiūrio. „Jau komandos sudėtis išduoda, kad tai bus ne grynojo meno paroda, neturėjome tikslo nagrinėti to laikmečio meno raidą, o norėjome kalbėti apie kultūrą plačiąja prasme. Parodą vadiname eksperimentine, nes parodoje maišosi meno kūriniai, žmonių sunešti kasdienybės daiktai ir scenografės Renatos Valčik kūryba. Kurdami parodą, daug diskutavome, dalijomės prisiminimais, kas mums patiems buvo tie 90-ieji. Taigi lankytojams pristatome mūsų visų bendrų diskusijų išvadas, kurias vizualiai į vietas sudėjo parodos scenografė", – pasakoja M. Survilaitė.

R. Valčik kurta parodos architektūra labiau primena scenografiją nei architektūrą. Kiekvienam skyriui ar reiškiniui teko surasti simbolį – instaliaciją. Šios instaliacijos yra papildantis ir visą parodą struktūruojantis meno kūrinys.

Apie MO

MO muziejus, kurio pastatą suprojektavo pasaulyje garsus architektas Daniel Libeskind, duris atvėrė 2018 m. spalio 18 d. Iki atidarymo MO muziejus, įkurtas asmenine mokslininkų Danguolės ir Viktoro Butkų iniciatyva, beveik dešimtmetį veikė kaip muziejus be sienų. Jame sukauptą daugiau nei 5000 modernaus ir šiuolaikinio meno kūrinių kolekciją sudaro Lietuvos dailės aukso fondas nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio iki šių dienų. Per pirmuosius muziejaus veiklos metus jame apsilankė beveik 200 000 lankytojų.

MO – kokybiško laisvalaikio vieta, kviečianti pažinti meną. Čia laukia parodos, kinas, edukaciniai užsiėmimai, koncertai ir kiti renginiai, skirti įvairioms amžiaus grupėms. Vienas iš MO tikslų yra burti aktyvią bendruomenę – MOdernistų, savanorių, mecenatų – kurie palaiko MO idėją ir padeda kurti naująjį muziejų drauge.