Miškų kirtimo tvarkai – Savivaldybės siūlymai

Klaipėda
Reporteris Dovilė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Neeiliniame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir kaimo reikalų komiteto posėdyje, kurį inicijavo jo pirmininkė Regina Kernagienė, svarstytas miško žemės naudojimo ir miškų grupės nustatymo Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje klausimas.

R. Kernagienė pristatydama klausimą paaiškino, kad sušaukti šį posėdį paskatino visuomenės susidomėjimas ir pasipiktinimas vis didėjančiais plynais miškų kirtimais. Gautas asociacijos „Dauparų bendruomenė“ prašymas dėl plynai kertamo Dauparų miško, kuriame bendruomenės nariai prašė Dauparų miškui suteikti IIB rekreacinio miško grupę. Pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės bendrąjį planą bendrosios ekologinės apsaugos Dauparų miškas, kuris saugojo gyvenvietę nuo Klaipėdos LEZ teritorijoje ir kitur esančių taršių chemijos pramonės įmonių skleidžiamos taršos, priklauso III grupei, − taigi neturėjo būti plynai kertamas, tačiau pagal miškininkų parengtas miškų tvarkymo schemas ir miškotvarkos planus, Dauparų miškas dėl neaiškių priežasčių priskirtas IV − ūkinių miškų grupei. Taip atsitiko ne vien su šiuo mišku. „Manau, kad visi turime sutelkti maksimalias pastangas, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje miškai būtų išsaugoti. Reikia rasti būdą, kad Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinto bendrojo plano sprendiniai būtų įtvirtinti ir miškų tvarkymo schemose“, − sakė R. Kernagienė.

Savivaldybės meras Vaclovas Dačkauskas kvietė diskutuoti ir bandyti išsiaiškinti, ar miškai plynai kertami nepažeidžiant galiojančių teisės aktų ir Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano. Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius informavo, kad bendradarbiavo su Valstybine miškų tarnyba, aiškinosi miškų schemų parengimo laikotarpius ir tikslus. Išnagrinėjus dokumentus paaiškėjo, kad miškų pogrupiai buvo nustatyti dar iki bendrojo plano patvirtinimo. Miškų schemos, kurias Architektūros ir urbanistikos skyrius derina, apima visus Klaipėdos apskrityje esančius rajonus. „Natūralu, jog tam tikri sprendiniai būna koreguojami, todėl tai neturėtų būti sietina su tuo, kas buvo rengiama. Turėtų būti galimybė kreiptis į miškotvarkos plano rengimo organizatorių, kad atsižvelgiant į Klaipėdos rajono savivaldybės bendrąjį planą pakoreguotų schemas“, − tikino G. Kasperavičius.

Į posėdį pakviestas Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas A. Rimgaila kalbėjo, kad posėdžio dalyviai susidarė nuomonę, jog aptariamas miško masyvas priklauso trečiai miško grupei. Paaiškino, kad tvarka numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintuose Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvuose. Juose yra nurodyta, kaip yra suteikiamos grupės ir pogrupiai. Šiuo metu Dauparų miškas yra priskirtas IV grupei jau nuo 2002 metų. 2009 metais vyko svarstymas ir viena dalis buvo pakeista, atskiri miško plotai buvo priskirti III miškų grupei, tačiau konkrečiai aptariama miško dalis liko priskirta IV grupei. Anot A. Rimgailos, miškų tvarkymo schemos yra sudaromos, koreguojamos ir tvirtinamos pagal aplinkos ministro nustatytą grafiką. Anot specialisto, išduodant leidimą kirsti mišką, vadovaujamasi ne detaliuoju planu, o patvirtinta miškų tvarkymo schema, kurioje nurodyta, kokiai grupei, įrašytai miškų kadastre, miškas priklauso. Tačiau miško schemą galima koreguoti, tam yra numatyta tvarka, pagal kurią sprendinius galima pakeisti.

Komiteto nariai klausė, ar turi įtakos priimant sprendimus dėl miškų tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybės bendrajame plane miškas yra numatytas kaip aplinkosauginis, − nes kyla klausimas, kam tokiu atveju yra reikalingas rajono detalusis planas.

G. Kasperavičius atsakė, kad miškų schema yra parengta ir jos koregavimo tikslai neapėmė būtent šių pogrupių nustatymo pakeitimo. Galima inicijuoti, kad jie būtų koreguojami ir pakeisti, tačiau šiuo atveju reikėtų išsiaiškinti dėl kompensavimo tvarkos miškų savininkams, kadangi tai yra privatūs miškai.

Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas V. Jasas atkreipė dėmesį, kad pagal miškų schemą šis miškas yra priskirtas IV kategorijai dar nuo 2002 metų, o Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas buvo patvirtintas 2011 metais, todėl bendrąjį planą reiktų vertinti kaip siekiamybę, kad ateityje ten būtų III kategorijos miškas. Teigė, kad bendrasis planas nefiksuoja esamos situacijos, tam ir yra teritorijų planavimo dokumentai, kurie numato tam tikras teritorijas, jų perspektyvas ir pan.

Mero Vaclovo Dačkausko teigimu, Klaipėdos rajono savivaldybė po bendrojo plano patvirtinimo turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą dėl miškų schemos koregavimo ir patvirtinimo pagal bendrojo plano sprendinius. Taigi, procesą reikia atnaujinti ir po komiteto posėdžio kreiptis į aplinkos ministrą dėl miškų schemos koregavimo ir patvirtinimo. Tai atlikti komitetas nutarė įpareigoti Administracijos direktorių, kuris kreipsis į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą dėl miškų schemos koregavimo Dauparų−Kvietinių seniūnijoje.

Posėdžio dalyviai diskutavo ir dėl galimybių, kaip užkirsti kelią tolimesniam plynam miškų kirtimui, dėl miškų savininkų ir gretimų sklypų žemės savininkų informavimo, kai yra parduodamas privatus miškas, apie miškų atkūrimo taisykles, atsodinimo kontrolę, dėl leidimų išdavimo kirsti miškus, apie miškininkystės reikalavimus, dėl miškų išpirkimo, kompensavimo galimybių pakeitus miško paskirtį ir kitų susijusių dalykų.