Miškininko dieną pasitiko didesniais miškų kirtimais

Vilnius

ELTA nuotr.

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

52472

Šeštadienį miškus prižiūrintys ir puoselėjantys darbuotojai švenčia profesinę šventę - Miškininko dieną. Šiemet ji sutikta su žinia apie miškų kirtimo didinimą.

Miškininko diena nuo 2000-ųjų kasmet minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį. Sveikindamas su šia švente Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigė, kad rūpintis šalies miškais yra didžiulė atsakomybė.

„Norėčiau paspausti ranką kiekvienam šalies miškininkui ir palinkėti, kad jokie rūpesčiai, jokios problemos nenustelbtų ištikimybės miškui, kurį jie pasirinko ne tik kaip profesiją, bet ir kaip savo gyvenimo būdą“, - sakė K. Navickas.

„Nuo seno Lietuvos miškai buvo ir yra svarbus veiksnys, kuriant Lietuvos valstybę, formuojant kraštovaizdį ir jos žmonių gyvenseną, - kalbėjo Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis. - Bėgant laikui, buvusiose miškų žemėse atsirado dirbami laukai, išaugo sodybos, gyvenvietės, nusidriekė keliai. Likusieji miškai ne tik teikė materialines vertybes ir šilumą, bet buvo krašto puošmena, natūralios gamtos oazė ir Laisvės gynėjų prieglobstis“.

Pasak A. Gaižučio, labai išaugo privačių miškų sektoriaus, kuriam priklauso daugiau kaip 250 tūkst. miško savininkų, reikšmė socialiniame ir ekonominiame šalies gyvenime. Per pastaruosius 70 metų šalies miškingumas išaugo beveik 40 proc. (nuo 19,7 proc. 1948 m. iki 33.5 proc. 2018 m.). Didelė (apie 900 tūkst. ha) prieaugio dalis yra privačių žemių sąskaita - bolševikų sovietmečiu atimtų, o atkūrus Nepriklausomybę - susigrąžintų.

Kaip teigė LMSA pirmininkas, Lietuvos miškų plotai, produktyvumas ir sukauptas potencialas dar niekada nebuvo tokie gausūs, kaip šiuo metu. Miškuose sutelktas didžiulis potencialas mūsų visų gerovei didinti, jei tik bus sąlygos išmintingam ūkininkavimui.

„Tvirtai tikime, kad visos Lietuvos girios dėl visų mūsų rūpesčio ir pastangų bus ir toliau tvarkomos vadovaujantis ne manipuliuojančiųjų visuomenės emocijomis „akcijomis“, o sveiku protu, sukauptomis ilgametėmis miškininkavimo žiniomis ir tvaraus - subalansuoto ūkininkavimo principais. Jos išliks esminiu ir labiausiai estetišku kraštovaizdžio elementu, daugelio gyvūnijos ir augalijos rūšių patikima buveine, nemažėjančiu žaliavos šaltiniu mūsų pramonei, pagrindiniu švarios aplinkos indikatoriumi, rekreacijos ir sveikos gyvensenos arena“, - teigė A. Gaižutis.

Vis dėlto šventinės dienos prasmingumą kiek temdo tai, kad neseniai Vyriausybė patvirtino penkerių metų (2019-2023 m.) metinę pagrindinių miško kirtimų normą, kuri dabar bus 11 850 hektarų valstybinių miškų ploto, t. y. 6 proc. didesnė nei galiojo 2014-2018 m. Šis Vyriausybės sprendimas priimtas Miškų ūkio konsultacinės tarybos siūlymu. Sprendimas sulaukė daugelio politikų ir gyventojų pasipiktinimo.

„Net ir padidinus metinę kirtimų apimtį bus įgyvendinta Miškų įstatyme nustatyta sąlyga - neviršyti metinio medienos prieaugio. Šiuo metu kaupiamas medienos prieaugio tūris valstybiniuose miškuose kasmet yra apie 24 proc. arba 1,8 mln. kub. m.“, - priėmus sprendimą sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Vyriausybės sprendimu 6 proc. didinti metinę kirtimų normą siekiama racionaliau naudoti valstybinių miškų išteklius bei tuo pačiu padidinti žaliavinės medienos pasiūlą didmeninės prekybos aukcionuose.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt