REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Gamta2020 m. Rugsėjo 19 d. 14:16

Miškas – pagalba kovoje su klimato kaita ar medžiaga naujam baldui?

Vilnius

Nuotraukos autorius: Mindaugas Survila

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


146014

Senųjų miškų išsaugojimas išlieka pagrindine tema tarp bioekonomikos entuziastų ir miško puoselėtojų. Kol vieni teigia, kad reikia mažinti kirtimo amžių ir medžius kirsti jiems dar nepradėjus pūti, kiti atsako, kad tai gerokai trumpina natūralų medžio CO2 saugojimo laiką.

Europos miškai išgyvena sudėtingą laikotarpį. Europos komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) duomenimis, Europa vos per dvejus metus, nuo 2016 iki 2018 metų, lyginant su 2011-2015 m. periodu, prarado net 49 proc. miškų ploto, iškirsto vien bioekonomikos tikslams.

Kirtimų bumas neaplenkė ir Lietuvos. 2018 m. Vyriausybė miškų kirtimo normą 2019-2023 m. laikotarpiui pakėlė 6 proc., ir nors šalyje miškų plotai didėja dėl apsodintų nederlingų žemių arba natūralaus užžėlimo, kirtimo mastai taip pat sparčiai auga. Aplinkos apsaugos komiteto nariai normos pokytį grindžia tuo, kad laiku nenupjautas medis pradeda pūti ir į atmosferą išleidžia šiltnamio efektą sukeliančias anglies dvideginio (CO2) dujas, todėl kertant pūti dar nepradėjusius medžius ir juos naudojant, pavyzdžiui, baldų gamyboje, galima „užrakinti“ CO2 ilgesniam laikotarpiui.

Vis dėlto situacija nėra tokia paprasta. Miškotyros mokslų daktaras ir „Sengirės fondo“ ambasadorius Žydrūnas Preikša sako, kad anglies dvideginio „užrakinimas“ medyje priklauso nuo jo rūšies ir kirtimo laiko.

„Tarkim, nukertame 120-ies metų ąžuolą ir iš jo pagaminame baldą, – aiškina mokslininkas. – Baldas daugiausiai tarnaus 100 metų, tačiau ąžuolas gali stovėti ir laikyti užrakintą anglies dvideginį iki 1000 metų. Lauko baldas apskritai supūva po 10-20 metų ir išleidžia visą CO2 į orą. Taigi gaunasi, kad po 140 metų visas CO2 yra grąžinamas į atmosferą, nors miške ąžuolas galėtų jį išlaikyti 7 kartus ilgiau. Maža to, iki baldo pagaminimo apie 50 proc. medžio virsta pjuvenomis ir nubyra – kitaip tariant, iškart tampa anglies dvideginiu.“

Medžio gebėjimas sulaikyti CO2 priklauso ir nuo jo amžiaus. Nors baldų pramonės atstovai vis dar linkę teigti, kad jauni medžiai sugeria daugiau CO2, naujausi moksliniai tyrimai patvirtina, kad anglies dvideginis sudaro apie pusę medienos tūrio, todėl stambesni senesnių miškų medžiai sugeba pasisavinti daugiau. Maža to, Hamburgo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad apie 70% anglies dvideginio medžiai sukaupia tik antroje savo gyvenimo pusėje, o pastoviai tvarkomas miškas, kuriame panašių rūšių medžiai sodinami beveik tuo pat metu sugeria mažiau CO2 nei to paties amžiaus miškai, kuriuose nevykdoma jokia ūkinė veikla.

„Sveiką paklotę ir samaninį pagrindą išsaugojęs senas miškas gali sugerti tris kartus daugiau anglies dvideginio negu jaunas miškas, – priduria organizacijos „Gyvas miškas“ atstovė ir aplinkosaugininkė Austė Juozapaitytė. – Tuo metu kirtimams naudojama technika suardo miško paklotę ir išleidžia šimtus metų kauptą CO2.“

Įgyvendinant Paryžiaus klimato kaitos susitarimo tikslus – gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje – miškų išsaugojimas pastaraisiais dešimtmečiais yra tapęs viena pagrindinių užduočių. Europos Komisijos teigimu, jei po 2020 metų miškų kirtimas ir toliau taip sparčiai augs, teks imtis papildomų, griežtesnių priemonių mažinant išmetamų dujų kiekį ore.

„Sengirės fondo“ bendruomenė pasisako už senų miškų išsaugojimą, kurie ne tik padeda kovoje su pasauliniu klimato atšilimu savo gebėjimu sulaikyti didelius kiekius CO2 dujų, bet ir yra gyvybiškai svarbūs saugant biologinę įvairovę.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA