Mirė poetė, pedagogė B. Liniauskienė

Kretinga

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

4776

Sekmadienį, gegužės 28 d., eidama 95-uosius gyvenimo metus mirė Lietuvos rašytojų sąjungos narė, poetė, ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja-ekspertė, pokario partizanų ryšininkė, Kretingos garbės pilietė Bronė Liniauskienė. 

B. Liniauskienė gimė 1923 m. kovo 20 d. Žilionių kaime, Radviliškio rajone. 1957-1963 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, kur įgijo lituanistės specialybę. Kone pusę šimto metų dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Gargžduose, Skuode, nuo 1960-ųjų - Kretingos Pranciškonų gimnazijoje. Išugdė ne vieną kartą literatūrą mylinčių žmonių, daug metų vadovavo mokyklos vyresniųjų klasių jaunųjų literatų būreliui, iš kurio į literatūrą įžengė nemažas būrys kūrėjų, tarp - jų ir poetės sūnus, žinomas poetas Jonas Liniauskas.

2003 m. už nuopelnus krašto švietimui ir kultūrai B. Liniauskienei suteiktas Kretingos rajono Garbės pilietės vardas.

B. Liniauskienė kurti pradėjo būdama dešimties metų, dar gimnazijos suole. Literatūriniuose moksleivių vakaruose ji skaitė savo eiles kartu su Vytautu Mačerniu, Prane Aukštikalnyte-Jokimaitiene, Gediminu Jokimaičiu, Pauliumi Dreviniu, Eugenijumi Matuzevičiumi. Pirmosios poetės publikacijos spaudoje pasirodė 1966 m. Kūryba publikuota Kretingos ir kitų rajonų, respublikinėje spaudoje, „Poezijos pavasario“, „Baltijos“ ir kituose almanachuose.

Poetė išleido septynis eilėraščių rinkinius: „Palei žydintį lauką“ (1978), „Tylūs pasikalbėjimai“ (1983), „Pašauksiu medį“ (1987), „Po birželio stogu“ (1989), „Taip dūžta laikas“ (1993), „Ant vakaro kranto“ (2003), „Kregždės praauga dangų“ (2008). Jos eilėraščių išversta į anglų, latvių, rusų kalbas, pagal juos sukurta dainų. Už poezijos rinktinę „Taip dūžta laikas“ 1994 m. B. Liniauskienei įteikta Ievos Simonaitytės literatūrinė premija. 1983 metais poetė buvo priimta į Lietuvos rašytojų sąjungą.

Apie save B. Liniauskienė rašė: „Mano gimtosios apylinkės - lygumų kraštas, bet man jis buvo gražiausia pasaulyje vieta ir įkvėpimo šaltinis: soduose paskendęs kaimas, vasaromis net naktį šviečiančios žydinčios liepos, gandralizdžiuose kalenantys gandrai, nenusakomi kvapai ir spalvos - visa tai formavo gyvenimo ir grožio supratimą, buvo poetinis įkvėpimas. Bet 1948 m. nieko neliko: visą šeimą ištrėmė į Sibirą. Aš tremties išvengiau, bet amžiams praradau tėviškę - ji buvo atimta, išdraskyta, numarinta. Aš niekada nebegalėjau į ją sugrįžti. O jei ir būčiau galėjusi - nebenorėčiau, - ten jau išmaronių žemė: namų pamatai, iškirstas sodas, užžėlę takai... Šis praradimas persmelkia visą mano kūrybą.„

Pasak literatūrologės Žydronės Kolevinskienės, poetės kūryboje juntamas glaudus žmogaus ir gimtosios žemės, žmogaus ir gamtos ryšys. Ji remiasi tuo, kas ilgiausiai išlieka - įspūdžiais, patirtais vaikystėje.

**************

Atsisveikinimas vyks laidotuvių namų „Rimtis“ Dangaus salėje (Darbėnų pl. 2, Padvarių km., Kretingos r.) gegužės 30 d., antradienį, nuo 15.00 val. iki 21.00 val., gegužės 31 d., trečiadienį - nuo 9.00 val. Urna išnešama 13.00 val.

Laidotuvės vyks senosiose Kretingos kapinėse.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt