Po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl nepanaudotų lėšų perkėlimo į kitus biudžetinius metus galimybių, 2021 metais neperkėlus nepanaudotų ankstesnių metų lėšų, finansavimas vietinės reikšmės keliams sumažėjo apie 15 proc. arba apie 20 mln. eurų.

Ministerijos teigimu, trumpuoju laikotarpiu yra galimybė peržiūrėti žvyrkelių finansavimo intensyvumą, tikslinti vietinėms reikšmės žvyrkelių asfaltavimui skirtų numatytų lėšų naudojimo paskirtį, užtikrinant galimybę savivaldybėms lėšas panaudoti visų savivaldybių  kelių priežiūrai pagal jų prioritetus.

Matomas poreikis peržiūrėti ir kriterijus, pagal kuriuos skirstomos lėšos savivaldybėms. Šiuo metu lėšos skirstomos remiantis duomenimis apie savivaldybės kelių ilgį ir gyventojų skaičių. 2019 m., atlikus teisės aktų korekcijas, sukurtos papildomai iš tos pačios programos finansuojamos savivaldybių grupės, kurių prioritetinis finansavimas mažina likusioms savivaldybėms tenkančių lėšų dalį.

Numatomais pakeitimais savivaldybėms būtų siūloma įvesti ir kokybinį svertą: turėti aiškius kriterijus, kaip ir kokius kelius savivaldybės finansuos, kaip užtikrins informacijos apie sprendimų priėmimą viešumą ir prieinamumą visuomenei.

„Savivaldybių kelių skirstymo ir finansavimo klausimas turi būti sprendžiamas iš esmės. Reikia nustoti trupinti kažkam po kažkiek per skirtingus kelių priežiūros ir plėtros programos procentus. Manome, kad teisės aktuose įtvirtinus aiškius principus, reikėtų labiau pasitikėti savivalda ir leisti pačiai nuspręsti, ką ir kaip finansuoti. Taip pat svarbu ir savivaldybių atsakomybė bei kriterijai šias lėšas investuojant ir panaudojant“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Dėl kelių finansavimo ir taikomų kriterijų buvo pasisakiusi ir Valstybės kontrolė, be kita ko minėjusi, kad nemaža dalis kelių Lietuvoje yra tiesiami ne ten, kur yra didžiausi gyventojų bei transporto srautai: „Lietuvos kelių infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojimui trūksta efektyvumo, ne visada kelio darbai planuojami remiantis pakankamais duomenimis, suplanuotų darbų pakeitimai ne visada pagrįsti“. Pasak auditorių, audituotos savivaldybės neturi pakankamų duomenų, kad galėtų efektyviai planuoti darbus, pusė audituotų savivaldybių nebuvo nustačiusios kriterijų, pagal kuriuos sudaromos prioritetinės darbų eilės. Be to, nustatyta atvejų, kai lėšos buvo skirtos asfaltuoti ir tokioms gatvėms, kuriomis naudojasi vos 1 ar 9 namų ūkių gyventojai.

Pernai šalies savivaldybėms per KPPP buvo paskirstyta 122 mln. eurų, neskaitant KPPP rezervo, COVID plano ir žvyrkeliams asfaltuoti skirtų lėšų.