Angle down Atgal

Minimos pasieniečio G. Žagunio 28-osios žūties metinės

Penktadienį bus minimos pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo tarnyboje nužudyto pasieniečio Gintaro Žagunio 28-osios mirties metinės. Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja renginius, skirtus šiai tragedijai prisiminti.

9 val. ant G. Žagunio kapo sostinės Antakalnio kapinėse bus padėta gėlių. Dalyvaus valstybės institucijų atstovai, Gintaro mama Aldona Žagunienė ir jo artimieji, VSAT vadovybė, kiti svečiai, Vidaus reikalų ministerijos reprezentacinis pučiamųjų orkestras.

11 val. už G. Žagunį Šalčininkų rajono Dieveniškių miestelio Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios.

12 val. G. Žagunio žūties vietoje, pasienyje su Baltarusija esančiame Šalčininkų rajono Krakūnų kaime, prie paminklo Gintarui, vyks iškilmingas minėjimas. Bus dedamos gėlės, prisimintas pasieniečio žygdarbis.

Po šio renginio jo dalyvius pasieniečiai pakvies į Šalčininkų rajono Poškonių kaime esančią VSAT užkardą, kuriai suteiktas G. Žagunio vardas. Čia jie papasakos apie savo darbą saugant sieną su Baltarusija, svečius pavaišins pasienietiška koše.

Penktadienį ryte Pasieniečių mokykloje Vilniaus rajono Medininkų kaime dalyvaujant visiems kursantams ir mokyklos dėstytojams irgi iškilmingai bus prisimintas Gintaro žygdarbis.

Be šių renginių, G. Žagunio 28-osioms žūties metinėms bus skirtas pasieniečių bei šaulių gegužės 18 d., šeštadienį, organizuojamas pėsčiųjų žygis. Jis vyks Šalčininkų rajono Poškonių kaimo apylinkėse. Planuojama, kad 5 ir 18 km trasas įveiks apie 300 aktyvaus poilsio entuziastų.

Laisvės gynėjas Šalčininkų užkardos Dieveniškių patrulių tarnybos baro pamainos viršininkas 33-ejų Gintaras Žagunis pasienyje su Baltarusija esančiame Krakūnų kaime tarnybos metu buvo nušautas 1991 m. gegužės 19 d.

Tarnybą pasienyje G. Žagunis pradėjo 1990 m. lapkričio 11 d. Pusę metų iki žūties budėjo Krakūnų poste. 1991 m. gegužę Šalčininkų užkardos ruože susidarė pavojinga situacija. Nuspręsta laikinai nebudėti užkardos pasienio postuose, o pasieniečių vagonėlius pervežti į saugesnes vietas. Niekur neradę technikos Krakūnų posto pasieniečiai liko prie vagonėlio. Tarnybos draugams Gintaras liepė eiti ilsėtis, o pats liko budėti.

Lemtingą 1991 m. gegužės 19-osios naktį iš Baltarusijos atvykę Lietuvos nepriklausomybės priešai nutraukė G. Žagunio gyvybę. Po mėnesio jam būtų sukakę 34-eri.

Įamžinant pirmojo po Nepriklausomybės atkūrimo žuvusio pasieniečio atminimą VSAT savo užkardai Šalčininkų rajono Poškonių kaime suteikė G. Žagunio vardą. Užkardoje taip pat buvo atidengta paminklinė lenta G. Žaguniui.

2004 m. G. Žagunio žūties vietoje Krakūnuose buvo atidengtas granitinis paminklas. Tai ant pjedestalo iškilusi beveik penkių metrų granitinė skulptūra, simbolizuojanti Lietuvos pasienį ir išėjusį žmogų.

2008 m. VSAT išleido buvusio pasieniečio Vytauto Voverio knygą „Pasienietis Gintaras Žagunis – laisvės gynėjo kelias“.

Minint G. Žagunio žūties 20-ąsias metines VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose vienai iš auditorijų suteiktas Gintaro Žagunio vardas.

G. Žagunis po mirties apdovanotas Pirmojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, taip pat Šaulių Žvaigždės ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Kariuomenės savanorių kūrėjų medaliais, VSAT atminimo ženklais „Valstybės sienos apsaugai 85“, „Valstybės sienos apsaugai 90“ ir „Valstybės sienos apsaugai 95“.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite