Matukas – ne vienintelis vaikas, kuris žūva tragiškomis smurtinėmis aplinkybėmis, bet jis – šios baisios tragedijų virtinės simbolis.

Daugiau tokių tragedijų nebegali būti!

Visi kaip vienas – nuo šeimos narių ir kaimynų, auklėtojų, pedagogų, socialinių darbuotojų ar gatvės praeivių, vietos ar nacionalinės valdžios atstovų iki tarpinstitucinio bendradarbiavimo aukščiausiu penkių ministerijų lygiu – turime būti absoliučiai apsisprendę prieš bet kokią smurto apraišką ir įsipareigoti, kad daugiau nė vienas vaikas nuo smurto nekentėtų ir nemirtų.

Susitelkusi ir ypač sąmoninga bendruomenė, pagalba vieno kitam, ugdymas, maksimali pagalba šeimoms bei tikslus ir kompetentingas specialistų darbas – tai, ką šiandien darome, kad kiekvienas mūsų, patekęs į sunkumus ar krizę, turėtų į ką remtis.