Nuoširdžiausiai reikėtų padėkoti tiems, kurie anais sunkiais laikais gynė mūsų šalį, kurioje dabar gyvename,nusilenkti turime prieš tuos, kuriuos žudė,trėmė,dėl kurių šiandien esame laisvi.

Šie herojai amžinai išliks mūsų širdyse, o jų narsa, manau, uždegtų ne vieną, jei kada dar reikėtų paaukoti savo gyvybę vardan Lietuvos.

Dažnai pamirštame identifikuoti save ne kaip pavienį asmenį, o kaip kažko dalį, pasakyti, kad esame iš didžios šalies, pagalvoti apie tai, vardan ko esame, padėkoti savo šaliai. Dažnai kasdieniai rūpesčiai užgožia meilę, pagarbą savo valstybei. O neturėtų. Turėtume pagalvoti, prisiminti,ką šitiek metų brangino ir saugojo mūsų protėviai, ką daugelį šimtmečių gynė tautos didvyriai, kuo tikėjo kiekvienas lietuvis.

Norisi tikėti,kad valstybės jubiliejus uždegs kiekvieno piliečio širdį pilietiškumu,kilnumu,pagarba savo kraštui, kurio dalis esame kiekvienas iš mūsų.

Mano Lietuva, ačiū Tau už išsaugotą tautiškumą, už vienybę, kai to labiausiai reikia, už tai, kad galime didžiuotis ir gyventi žaliausioje šalyje, už kiekvieną pergalę, kuri sujungia mus ir padaro didžiais.Pati didžiausia garbė tarti Lietuvos vardą garsiai! Ačiū už didingiausią istoriją, brolių pralietą kraują dėl nepriklausomybės, už nuostabiausią gamtą ir pačią gražiausią kalbą, ačiū tau, kad galiu būti tokios didžios ir šventos kryžių šalies dalis.