Migrantai gali atsidurti ir Kiemėnuose

Panevėžys
Eltos nuotr.
Pasvalio Darbas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Ne kartą per televiziją matyti reportažai apie migrantų antplūdžius į Italijai priklausančią Lampedūzos salą Viduržemio jūroje ir Graikijai pavaldžią Lesbo salą Egėjo jūroje daugelį iš mūsų, sąžiningai prisipažinkime, nelabai jaudino. Atseit tai vyksta kažkur labai toli ir Lietuvai bėglių antplūdis bent jau artimiausiu metu negresia.

Be to, mūsų šalis nėra patraukli sotesnio gyvenimo svetimose šalyse užsigeidusiems ekonominiams migrantams iš Afrikos ir Azijos šalių, tad Lietuva gali būti tik trumpalaikė stotelė pakeliui į Vokietiją, Švediją ir kitas turtingas Europos šalis. Tačiau per pastarasias kelias savaites padėtis sparčiai keičiasi ir vaizdai iš minėtų salų tolimose jūrose tampa kone realybe pasienyje su Baltarusija esančiose savivaldybėse.

Sankcijų prispaustas Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka prieš kelias savaites pareiškė, kad dabar mes, tai yra lietuviai, galėsime patys gaudyti migrantus. „Batkos“ grasinimai netruko virsti darbais – kaip įtariama, ne be Baltarusijos specialiųjų tarnybų pagalbos jau kuris laikas į Lietuvos teritoriją plūsta dideli migrantų srautai. 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, nuo antradienio iki trečiadienio ryto sulaikyti 53 Baltarusijos ir Lietuvos sieną neteisėtai kirtę migrantai. Iš viso šiemet nuo sausio 1-osios iki liepos 7-osios pasienyje su Baltarusija sulaikyta 1416 migrantų, iš jų net 755 – per septynias šio mėnesio paras. Šis skaičius daugiau kaip septyniolika kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus. Pernai Lietuvos pasienyje sulaikytas 81 toks užsienietis. 2019 m. pasieniečiams įkliuvo 46 neteisėti migrantai, 2018 m. – 104, 2017 m. – 72.

Šiemet iš Lietuvoje prieglobsčio pasiprašiusių migrantų 615 pareiškė esantys Irako piliečiai, 196 – Kongo, 110 – Kamerūno, 80 – Gvinėjos, 57 – Irano. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, kadangi jie neturi jokių dokumentų. Daugeliui iš jų sunkiai sekasi ištarti mūsų šalies pavadinimą ir seka pasakas apie nebepakenčiamas „studijas“ Minsko ir Gardino aukštosiose mokyklose. 

Neteisėti migrantai apgyvendinami Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. Sulaikytieji taip pat apgyvendinami VSAT Užsieniečių registracijos centre Pabradėje bei Pasieniečių mokykloje Medininkuose, o nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje prie Jonavos.

Visiškai realu, kad migrantų sulauks visos šalies savivaldybės. Iki liepos 7 d. visos savivaldybės Vidaus reikalų ministerijai turėjo pateikti informaciją apie savo galimybes priimti migrantus ir su tuo susijusius poreikius. Pirmadienį kalbintas Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas minėjo, kad ministerijos prašymas apsvarstytas ir kaip galima migrantų apgyvendinimo vieta nurodytas Savivaldybei priklausantis buvusio Kiemėnų vaikų darželio pastatas. Direktorius minėjo, kad galima ir kita laikino apgyvendinimo alternatyva – tame pačiame kaime buvusios pagrindinės mokyklos pastato sporto salė. Savivaldybės administracijos vadovas nesiryžo prognozuoti, kiek būtų galima priimti migrantų. „Jei atvyktų šeimos, būtų vienas skaičius, jei pavieniai asmenys – kitas“, – svarstė P. Balčiūnas. Tačiau daugiau nei trisdešimt migrantų vargu ar tilptų vaikų darželio pastate.

„Dabartinė jo būklė tokia, kad žmonės galėtų tik vienai parai apsistoti. Atjungtas vanduo ir elektros tiekimas. Be to, reikia remonto, nes buvusio vaikų darželio pastatas jau daugiau nei dešimtmetį stovi tuščias“, – aiškino Namišių seniūnas Kęstutis Valantonis. Kalbėdamas apie buvusią pagrindinę mokyklą, seniūnas priminė, kad pirmajame aukšte veikia biblioteka, kultūros centras, bendruomenės kambarys, nuo rugsėjo 1-osios rengiamasi atidaryti Vaikų dienos centrą. Sporto salė naudojama bendruomenės reikmėms. Tuo tarpu antras pastato aukštas tuščias. Keturios buvusios klasės užima apie 200 kv. m plotą. 

Telefonu kalbinta Kiemėnų bendruomenės pirmininkė Vitalija Velmunskienė tvirtino, kad kaimo žmonės nenori galimų kaimynų iš Afrikos ir Azijos šalių. Anot pašnekovės, pirmiausia baiminamasi dėl saugumo. „Be to, ką jie čia veiktų? Patys kiemėniečiai važiuoja dirbti į Pasvalį ir kitus miestus“, – svarstė bendruomenės pirmininkė V. Velmunskienė.

Vyriausybė dėl neteisėtos migracijos paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu. Šios ekstremaliosios situacijos operacijų vadove paskirta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją, palengvės teisinis reglamentavimas. Bus galima sparčiau vykdyti procedūras, koordinuoti veiksmus, telkti pajėgumus, taip pat tokiu atveju galima bus naudoti Vyriausybės rezervo lėšas. Be to, šis sprendimas padės lengviau užtikrinti bendradarbiavimą su savivaldybėmis ir kitomis institucijomis.

Šią savaitę planuojama neeilinė Seimo sesija, kurioje bus svarstomi neteisėtos migracijos iš Baltarusijos klausimai.