Miesto progimnazijų pirmokų bėdos. Iki tarybos posėdžio – bandymas susitarti su tėvais

Tauragė
Brigita Šliužaitė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Rajono tarybos nariai tikėjosi, kad Naujamiesčio ir Vytauto Didžiojo progimnazijų pirmokų klausimu pavyks susitarti birželio 25 dienos susitikime, į kurį sukvietė Švietimo taryba. Panašu, kad politikų viltims nelemta išsipildyti ir jautrų klausimą birželio 27 dienos tarybos posėdyje svarstyti teks.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolita Jablonskienė antradienio vidurdienį susitiko su tėvais, kurių vaikai nepatenka į Naujamiesčio progimnazijos pirmokų klasę. Birželio 25 dienos duomenimis, tokių vaikų už brūkšnio buvo 16. Susitikime dalyvavo apie 10 mamų, abiejų progimnazijų direktoriai, dalis pedagogų. Kaip ir buvo galima nuspėti, netrūko ilgų diskusijų, piktumų, kaltinimų. Susitikimas užtruko, bet sutarimo nebuvo. Kaip visi atėjo su savo nuomonėmis, su tomis pačiomis ir išėjo. Tik dar labiau įsiaudrinę, pasipiktinę.

Priminsime, kad šio sprendimo prireikė, kai Naujamiesčio progimanzijos direktorė kreipėsi į tarybą, prašydama leisti komplektuoti ketvirtą pirmokų klasę, kai tarybos nustatyta tvarka buvo leidžiama tris. Šiam prašymui pasipriešino Vytauto Didžiojo progimnazijos vadovybė, tikindama, kad tai sugriaus švietimo sistemą. Tarybos nariai gegužės mėnesio posėdyje apsisprendė atidėti sprendimo priėmimą, tikėdamiesi, kad per mėnesį abi mokyklų bendruomenės susitars.

Į antradienio susitikimą atėjusios mamos piktinosi, kad jų vaikai nepatenka į norimą progimnaziją. Viena paaiškino, kad jos vaikas liko už brūkšnio, nors šeima gyvena Naujamiesčio progimnazijai priskirtoje teritorijoje, tik prašymą parašė prieš dvi savaites. Kitoms mamos būtų patogiau, jei vaikai lankytų Naujamiesčio progimnaziją, nes ten mokosi jų broliai ir seserys. Kitos piktinosi, kad anksčiau niekas nesilaikė tos tvarkos ir visiems buvo gerai, ir kodėl tos tvarkos reikia laikytis dabar.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja J. Jablonskienė priminė, kad visur, tiek Vilniuje, tiek Kaune, tiek ir Jurbarke galioja ta pati įstatymais nustatyta tvarka – pirmenybė į mokyklą teikiama tiems, kurie gyvena jai priskirtoje teritorijoje. Iš pačių mokyklų vadovų nuskambėjo prašymas kuo greičiau įvesti elektroninį registravimą – visiems būtų ramiau. Taip pat pritarimo sulaukė vienos pradinių klasių mokytojos pasiūlymas vieną miesto mokyklą paversti pradinių klasių, o kitą – progimnazija. Kaimo mokykloje dirbusi pedagogė mato savivaldybės kaltę, kad vietoj to, kad sužiūrėtų 10 metų į priekį, kiek kokių klasių komplektų reikia, į karą įvelia mokyklą ir tėvus, su kuo nenorėjo sutikti Švietimo skyriaus atstovė, tikindama, kad savivaldybė padarė viską, kas jai pridera, ir kad kaltė tenka ribų nesilaikančiai mokyklai.