Ypatingo devynmečio svajonės pildosi

Jautri regėjimo negalią turinčio Justo Sadausko istorija subūrė bendruomenę prasmingai iniciatyvai – išpildyti devynmečio svajones. Vos prieš metus garso kasetes pradėjusio kolekcionuoti berniuko džiaugsmui surengta jo kolekcijos paroda „Matau širdimi“. Realybe tapo ir bene pati didžiausia trečioko svajonė – susitikimas su mylimiausiais Lietuvos estrados atlikėjais Liveta ir Petru Kazlauskais.

Lemtingas skambutis

Vieną dieną Lietuvos estrados atlikėja Liveta Kazlauskienė sulaukė netikėto Joniškio rajono švietimo centro karjeros specialistės Erikos Vitkauskienės skambučio. Ji dainininkei papasakojo apie organizuojamą Justo Sadausko garso kasečių parodą ir pasiteiravo, ar Lietuvos muzikos pasaulyje žinoma pora turi išsaugojusi 1997 metų albumą „Ak, moterys, moterys“. Mat būtent šios garso kasetės Justas atkakliai ieško.

Nustebusi ir tokios istorijos sujaudinta L. Kazlauskienė pažadėjo surasti trūkstamą garso kasetę, paieškoti kitų atlikėjų dainų albumų bei atvykti į jaunojo kolekcininko pirmąją parodą, vyksiančią Joniškio r. savivaldybės J. Avyžiaus viešojoje bibliotekoje.

Ši žinia iki pat renginio pradžios – vasario 6-osios – Justo nepasiekė. Jo mylimiausių atlikėjų vizitas buvo iš anksto planuotas siurprizas.

Parodos atidarymą „Matau širdimi“ vedusi Joniškio rajono savivaldybės J. Avyžiaus viešosios bibliotekos Informacijos ir kraštotyros skyriaus vedėja Vijoleta Kuprevičienė, kalbindama Justą, paklausė, kas yra jo mylimiausi atlikėjai ir ar jis norėtų, kad šiandien jie būtų čia.

„Norėčiau, bet galbūt ne šiandien...“ – liūdnai atsakė berniukas. „Justai, bet juk kartais svajonės pildosi“, – drąsino V. Kuprevičienė.

Svajonių išsipildymu nepatikėjusiam devynmečiui pranešta, kad į jo renginį atvyko garsi atlikėjų pora. Po šios žinios J. Sadauskas tarsi sustingo ir niekaip negalėjo patikėti tuo, ką išgirdo. Tik L. ir P. Kazlauskų apkabintas ir pakalbintas, parodos autorius įsitikino, kad svajonės tikrai pildosi.

Berniukui Lietuvoje žinomi atlikėjai padovanojo garso kasečių, savo 1997 m. įrašytą albumą, kalendorių, gėlių. „Mes tiesiog negalėjome neatvažiuoti, sužinoję, kad jis laukia mūsų ir yra mūsų gerbėjas. Vos laikausi neverkęs. Labai stebina ir be galo malonu. Širdis alpsta iš laimės. Jeigu turime tokių nuostabių gerbėjų, žinote, dar gyvuosime. Turime dainuoti“, – papildydami vienas kitą kalbėjo Liveta ir Petras Kazlauskai.

Po renginio Justas dar ilgai bendravo su svečiais, domėjosi jų pažinties istorija, dienotvarke ir laisvalaikiu. Garsią Lietuvos porą nustebino ir unikali berniuko atmintis. „Mane stebina, kad jis puikiai prisimena šviesios atminties maestro Stasio Povilaičio, Nelės Paltinienės scenos partnerio Eugenijaus Ivanausko mirties datas. Žino, kokį albumą ir kuriais metais yra išleidęs ne vienas Lietuvos dainininkas“, – nuostabą reiškė L. Kazlauskienė.

Pirmąsias garso kasetes dovanojo močiutė

Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos trečioko J. Sadausko nepastebėti neįmanoma. Ir visai ne todėl, kad berniukas vaikšto, naudodamasis baltąja lazdele. Jis yra labai komunikabilus, mėgsta užkalbinti šalia esančius. Pagal žmogaus balsą, jo intonaciją, vaikas gali nustatyti pašnekovo amžių ar pajusti jo nuotaiką.

Klausimus Justas pateikia ne šiaip sau. Pagal žmogaus amžių jis greitai susiorientuoja, ar jo naujasis pažįstamas savo namuose gali turėti garso kasečių, ar yra gimęs tuo laiku, kada jas pakeitė kitose laikmenose įrašyti muzikos kūriniai.

Justo klasės auklėtoja, mokytoja Jolanta Guževičiūtė, sužinojusi, kad jos auklėtinis renka garso kasetes, kreipėsi į mokyklos bendruomenę, prašydama padovanoti taip ieškomų garso kasečių. Kas turėjo jų išlaikęs namuose, nešė ir dovanojo trečiokui. Su viršeliais ar be jų – nesvarbu, mokinys visas dovanotas kasetes saugo, klausosi dainų.

Devynmetis garso kasetėmis susidomėjo vos prieš metus, kai, tvarkydami namus, jo tėvai rado jau seniai šeimos nebenaudojamą magnetofoną. Magnetofonas yra, o garso kasečių – ne.

„Močiutė iš kažkokios draugės gavo dvi kasetes. Man jos taip patiko, kad užsivedžiau ir dabar jų turiu daug“, – apie kolekcionavimo pradžią pasakojo berniukas.

Nuo to laiko Justas kasdien vis atkakliau įsitraukia į garso kasečių, kurių dabar jau yra 570, paieškas. Beje, devynmetis ne tik jas kolekcionuoja, bet ir klauso. „Būna įjungtas magnetofonas, paspaudi tokį mygtuką, atidarai. Paimu, pavyzdžiui, Livetos ir Petro Kazlauskų kasetę, įsijungiu, ir pradeda groti“, – šypsodamasis apie savo pomėgį pasakoja jaunasis kolekcininkas, pridurdamas, kad ilgai negali klausytis muzikos, nes reikia važiuoti į mokyklą ir mokytis.

Be L. ir P. Kazlauskų albumų, Justas turi surinkęs visus Ryčio Cicino dainų albumus, renka ir užsienio atlikėjų garso įrašus. Renginio dalyviai jam dovanojo garso kasečių, kurios papildys kruopščiai saugomą kolekciją.

Beje, vos penkerių berniukas jau mokėjo naudotis kompiuteriu. Dabar jis savarankiškai susiranda aktualios informacijos internete: kuriais metais išleista kasetė, koks tiražas, kiek metų muzikantui, kokia veikla jis užsiima be muzikavimo, ar turi šeimą ir pan. Jo kompiuteris yra „kalbantis“ kaip ir mobilusis telefonas.

Nors devynmetis yra aistringas garso kasečių rinkėjas, ši kolekcija nėra vienintelė. Nuo pat ankstyvos vaikystės berniukas kaupia raktų pakabukus. Labiausiai jam patinkantys – metaliniai.

Svajoja dirbti radijo laidų vedėju

Trečiokas nemato, todėl jo ryšys su muzika yra ypatingas. Jis dainuoja, mokosi groti pianinu, o ateityje trokšta turėti savo radijo stotį, dirbti radijo laidų vedėju ir kalbinti Lietuvos atlikėjus. Kitaip tariant, Justo svajonės glaudžiai susietos su muzika. Be šios svajonės, kolekcininkas turi ir kitą – norėtų pasikalbėti su šimtamečiu. Jį domina didelę gyvenimo patirtį sukaupęs žmogus.

Justo mama Donata Sadauskienė pasakoja, kad berniukas yra be galo drąsus ir, esant galimybei, pasinaudoja radijo teikiamomis paslaugomis – siunčia sveikinimus savo artimiesiems įvairiomis progomis. Asmeninių švenčių metu, kada susiburia šeima ir artimieji, jis drąsiai, it tikras renginių vedėjas, sveikina ir pasitinka atvykusius svečius.

Viešo kalbėjimo įgūdžių ir lengvo humoro jausmo berniukui tikrai netrūksta. Tai patvirtina ir Justo klasės draugai. Parodą inicijavusi karjeros specialistė E. Vitkauskienė pastebėjo, kad vaikas pasižymi karjeros kūrimui itin svarbiomis asmeninėmis savybėmis – kolekcionuodamas garso kasetes ir raktų pakabukus, jis ugdo kantrybę. Ieškodamas garso kasečių internete ar kreipdamasis į žmones, atkakliai siekia užsibrėžto tikslo, yra drąsus. Šios savybės retos tarp Justo bendraamžių. Vienas pomėgis dažnai keičia kitą, kinta ir vaikų interesų sritys, pritrūksta kantrybės įvairiose situacijose.

Taupiai skaičiuoja pirkinių krepšelį

Parodos autorius jau yra išleidęs nemažai pinigų garso kasetėms, nes jų ieško internete, turguje, pas pažįstamus. Gavęs tokią kasetę, kuri jau yra jo kolekcijoje, berniukas niekada nepasakys, kad „neimsiu“, „nereikia, nes turiu“ – visi dainų albumai jam yra aukso vertės.

Nors, kaip pats sako, ir mama, ir Kalėdų Senelis dovanoja kasečių, bet jų nepakanka. Pirkdamas naują, žiūri į kainą – neišleidžia daugiau nei dešimt eurų. Šiuo atveju Justas apsišarvuoja didele kantrybe ir riboja savo norus. „Brangios „Fojė“, Andriaus Mamontovo, „XXL“, „BIX“ kasetės, o pati brangiausia, kurią mačiau – tai grupės „Karališka erdvė“ kasetė. Ji kainavo 100 eurų. Neturiu jos, bet, žinoma, labai norėčiau“, – pasakoja berniukas.

Tiflopedagogo paslaugos – Joniškyje

Justas, jo tėvai Donata ir Renoldas, vyresnėlis brolis yra Pakruojo miesto gyventojai. Į Joniškį Justą atvedė tėvų atkaklumas ir pastangos suteikti jaunėliui sūnui kuo geresnes ugdymosi sąlygas, atsižvelgiant į vaiko galimybes. Ne vienerius metus tėvai ieškojo bendrojo lavinimo mokyklos, kurioje dirbtų tiflopedagogas. Lietuvoje tokių specialistų, kurie rūpinasi neregių ir silpnaregių asmenų reabilitacija, integracija, yra tik trylika.

Pagal šeimos gyvenamą vietą Joniškio „Saulės“ pagrindinė mokykla, kurioje dirba tiflopedagogė Loreta Viečienė, buvo arčiausiai. Be įprastinio ugdymo(si) proceso Justas kas savaitę dalyvauja penkiose pamokose, kurias veda tiflopedagogė, mokosi Brailio rašto, kitų subtilybių, kurių prireikia jo kasdienybėje. Berniukas smalsus, domisi istorija, muzika, geografija, politika.

Artėjant jo pirmajai parodai, pakruojietis keletą vakarų kruopščiai atrinkinėjo garso kasetes ir jas dėliojo į dėžutes, rūpinosi, kad spėtų patekti pas kirpėją, galvojo, kaip reikėtų pasipuošti. Juk parodos vyksta ne kasdien.

Ir tėvų meilė veda pirmyn

Gydytojų teigimu, Justas gimė išnešiotas ir sveikas. Kūdikis buvo gana didelis ir svėrė daugiau nei 4 kilogramus. Gimusiam berniukui vieną dieną nukrito gliukozės kiekis kraujyje, prireikė skubios medikų pagalbos, nes iškilo grėsmė kūdikio gyvybei. Vaikas pradėjo dusti.

Nors aiškaus patvirtinimo nėra, tačiau tėvai turi savo versiją. Būtent po šio gyvybei pavojingo sveikatos sutrikimo, jų sūnus prarado galimybę matyti. Likęs jo regėjimas – labai silpnas.

„Dabar jau nieko nepadarysi. Mes galime tik stengtis, kad sūnus turėtų visas įmanomas sąlygas mokytis ir siektų savo tikslų gyvenime: studijuotų, dirbtų ir jaustųsi pilnaverčiu žmogumi, – sako
D. Sadauskienė.

Ir abu tėvai stengiasi. Kiekvieną dieną savo vaiką iš Pakruojo veža į Joniškyje esančią mokyklą ir po pamokų atvažiuoja jo pasiimti. Visus darbus ir svarbius reikalus derina, atsižvelgdami į sūnaus dienotvarkę. Rūpestingi tėvai skatina jaunėlį nesustoti, judėti pirmyn. Turbūt todėl, jausdamas begalinį šeimos palaikymą, Justas dainuoja, mokosi groti pianinu, mėgsta skirtingais balsais ir intonacijomis įgarsinti knygų personažus, lanko mokyklos šaškių būrelį, kolekcionuoja. Tikėtina, kad ateityje berniukas tikrai dar nustebins mus savo veiklomis ir pomėgiais, kurie jau dabar yra unikalūs.