TOP 5 pavasario kenkėjų kontrolės darbai

Pavasarį suaktyvėja įvairūs kenkėjai, galintys sukelti grėsmę žmogaus sveikatai, padaryti žalos augalams, todėl svarbu laiku imtis kenkėjų kontrolės priemonių. Biologas, kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas aptaria penkis aktyviausius pavasario kenkėjus ir būdus, kaip su jais kovoti.

Erkės: pašalinkite augalines atliekas

Erkės tampa aktyvios, kai dirvožemio temperatūra pasiekia 5 laipsnius šilumos. Jos laukia aukos, prisikabinusios prie augalų stiebų. Pajutusios šilumą, prakaito kvapą ar anglies dvideginį, erkės greitai įsikabina į odą, drabužius ar gyvūnų kailį.

Lietuvoje nėra registruotų cheminių preparatų, kuriuos būtų galima naudoti viešose ar privačiose žaliose zonose erkėms naikinti, nepažeidžiant įstatymų ir nekenkiant aplinkai. Vadinasi, net ir namų vejos bei krūmai negali būti purškiami cheminėmis medžiagomis ne pagal paskirtį. Įmonės, kurios teigia, kad naikina erkes žaliose zonose, net ir privačiose valdose, pažeidžia cheminių medžiagų naudojimo teisės aktų reikalavimus.

„Lietuvoje vis dar neturime registruotos priemonės, kuria galima naikinti erkes, nors būdų rasti tinkamą, ieškome nuolat. Ką žmogus turi padaryti, kad savo aplinkoje sumažintų erkių skaičių? Pašalinti sudžiuvusią, pernykštę augmeniją, sugrėbti senus lapus, nes erkės šiose vietose dažnai žiemoja. Taip pat vasarą būtina reguliariai pjauti žolę, genėti krūmus. Vykstant į parkus ar miškus, rekomenduojama tinkamai apsirengti bei pasirūpinti augintinių apsauga nuo erkių“, – pataria ekspertas.

Skruzdėlės: naikinkite visą koloniją

Sodo skruzdėlės aktyviausiai ieško maisto pavasarį, neretai įsibraudamos į gyventojų būstus.

Skruzdėlės nėra pavojingos žmogaus sveikatai, kol jos gyvena savo įprastą gyvenimą. Tai yra tiesiog maži ir naudingi vabzdžiai, tačiau, kai per plyšelius ropoja į namus, iškelia trinkeles ar daro kitą žalą aplinkai – tampa kenkėju.

„Norint atsikratyti skruzdėlių, svarbu sunaikinti visą ten esančią koloniją. Karštas vanduo, natūralios priemonės, pavyzdžiui, cinamonas, kavos tirščiai ar actas, chemikalai iš įprastų parduotuvių, naikina tik pavienes skruzdėles. Tikslas – pasiekti lizdą ir sunaikinti ilgaamžę motinėlę, kuri gali gyventi kolonijoje daugiau nei penkerius metus. Todėl labai svarbu išmanyti šių vabzdžių biologiją, įpročius ir parinkti tinkamą profesionalią priemonę“, – pabrėžia kenkėjų kontrolės specialistas.

Paukščiai: naudokite atbaidančias priemones

Paukščiai nėra kenkėjai, tačiau jų veikla gali būti kenkėjiška ir kelianti problemų. Bet kokiu atveju, paukščių naikinti negalima, bet kontroliuoti kartais reikia.

Kai kurie paukščiai platina ligas, tokias kaip ornitozė, tuberkuliozė ar paukščių gripas. Jų išmatų sankaupos viešose vietose, prie prekybos centrų, biurų ar parkų, gali tapti infekcijos šaltiniais. Tai labai dažnas reiškinys, ypač daugiabučių balkonuose, nes žmonės mėgsta lesinti miesto balandžius. Balkonuose balandžiai pradeda perėtis, taip dar labiau padidindami aplinkos taršą. Be to, paukščių lizduose dažnai veisiasi parazitiniai ar net kraujasiurbiai nariuotakojai: kraujamusės, kailiavabaliai, kregždinių paukščių šeimos blakės, paukštinės erkutės ir kt., kurie ilgainiui ima plisti ir patalpose.

„Prevencijai svarbu reguliariai tvarkyti balkonus ir kitas paukščių lankomas vietas. Norint juos atbaidyti, galima naudoti spyglius, spyruoklines vielas ar tinklus – šios priemonės nekenkia, tik neleidžia įsikurti nepageidaujamose vietose. Alternatyviai galima naudoti natūralias atbaidymo priemones, tokias kaip blizgančios juostelės, muliažai ar dirbtiniai plėšrūnų siluetai“, – rekomenduoja L. Grigaliūnas.

Uodai: pašalinkite veisyklas

Kai tik vandens telkiniai įšyla, pradeda vystytis uodų lervos. Pasaulio sveikatos organizacija kasmet fiksuoja milijonus susirgimų maliarija. Lietuvoje taip pat veisiasi maliariniai uodai. Laimei, šios ligos sukėlėjui Lietuvos klimatas per šaltas, todėl vietinės maliarijos atvejų dar neturime.

„Uodų populiacijai mažinti svarbu pašalinti jų veisyklas žmogaus aplinkoje. Pavyzdžiui, išsausinti vandenį induose, įvairiuose rakanduose, senose padangose, talpose lietaus vandeniui rinkti ir pan. Jeigu kaimynystėje yra natūrali uodų veisykla, t. y. vandens telkinys ir nenorima uodų draugijos, tada reikia kreiptis į kenkėjų kontrolės ekspertus. Jie naudoja specialius preparatus, naikinančius uodus dar ankstyvoje jų vystymosi stadijoje, nekenkdami ekosistemai“, – sako ekspertas.

Invaziniai šliužai: imkitės veiksmų nedelsiant

Invaziniai šliužai, ispaniniai arionai, yra vieni iš labiausiai plintančių invazinių bestuburių Europoje. Laiku pritaikyta tinkama kontrolė – labai svarbi. Vienas šliužas per metus gali padėti 300–500 kiaušinių, kuriuos slepia po lapų paklote ar kitose drėgnose vietose. Jaunikliai išsirita dar rudenį ir peržiemoja iki pavasario.

Šie kenkėjai gali padaryti didelės žalos sodams, daržams, ūkininkų laukams ir dekoratyviniams augalams. Jie ėda lapus, pažeidžia augalus ir sumažina derlių, kelia psichologinį diskomfortą.

Efektyviai kovai su šliužais svarbu išmanyti jų biologiją, identifikuoti slėptuves ir parinkti tinkamas naikinimo priemones.

„Moliuskocidai yra viena iš veiksmingiausių priemonių kovai su šliužais. Jie sutrikdo šliužų virškinimą, juos naikina ir taip sumažina populiaciją. Tačiau svarbu pasirinkti priemones, kurios nekenkia aplinkai, gyvūnams ir žmonėms, jas naudoti griežtai pagal instrukciją. Taip pat galima pritaikyti natūralias alternatyvas: barstyti kiaušinių lukštus, pelenus arba rupią druską, nes šliužai vengia šiurkščių paviršių. Svarbu tvarkyti aplinką, šalinant šliužų slėptuves ir veisyklas. Sėkmingą kontrolę lemia priemonių kompleksiškumas: ekspertų pagalba, aplinkos tvarka ir atbaidymo būdai“, – atkreipia dėmesį ekspertas.