Pagaliau dėmė nuplauta – įrodyta, kad Tėvas Stanislovas nebendradarbiavo su KGB

Pasitinkant 106-ąsias kunigo Algirdo Mykolo Dobrovolskio, geriau žinomo kaip Tėvo Stanislovo, gimimo metines, nuplauta dėmė nuo šio iškilaus dvasininko vardo.

Tėvas Stanislovas kurį laiką nepagrįstai buvo įtarinėjamas bendradarbiavimu su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis – KGB. Tiesos siekė vienuolių kapucinų bendruomenė, kurios dalimi buvo ir Tėvas Stanislovas. Šiame kelyje kapucinų vienuolių bendruomenei padėjo profesorė Vilija Targamadzė. Galiausiai rugsėjo pradžioje oficialiai pripažinta, kad A. M. Dobrovolskis okupacinės valdžios specialiųjų tarnybų užverbuotas nebuvo ir joms nedirbo.

Laikas pagaliau vėl užleistas tiesai, todėl šį Tėvo Stanislovo gimtadienį minėti bus dar džiugiau. Sekmadienį, rugsėjo 29-ąją, dieną, kai 1918-aisiais savo įstabią žemiškąją kelionę pradėjo A. M. Dobrovolskis, jo atgaivintoje Paberžėje tarptautiniais akordais nuskambės paskutinis vienuolikto muzikos festivalio koncertas, skirtas neįkainojamam dvasiniam šio kunigo palikimui atminti.

Atliko vidinį tyrimą

Šiuo metu Ukrainoje, karo zonoje, besidarbuojantis vienuolis kapucinas brolis Vincentas Tamošauskas OFMCap, „Rinkos aikštei“ papasakojo, kada buvo mesti minėti kaltinimai Tėvui Stanislovui ir kieno iniciatyva pavyko atkurti tiesą.

„Krokuvos kapucinų provincijolo Morkaus Miščinskio dėka ir kapucinų brolių susidomėjimu Tėvo Stanislovo Dobrovolskio OFMCap asmenybe, jo gyvenimo palikimu ir garsu.

Labai stiprūs signalai, ženklai buvo siunčiami iš Lietuvos: vyko parašų rinkimai dėl Tėvo Stanislovo beatifikacijos pradėjimo, žmonių liudijimai apie gautas malones ir stebuklus, didžiulis susidomėjimas jo asmenybe ir pamokslais, veikla, festivaliai, koncertai, renginiai, parodos, skirtos jam Tėvo Stanislovo užtarimu, – dalijasi brolis Vincentas. – Todėl buvo pradėtas vidinis tyrimas Krokuvoje dėl Tėvo Stanislovo gyvenimo faktų patikrinimo, su juo bendravusių asmenų ir įvairių rašytinių šaltinių verifikavimo.

Tai truko trejus metus. Tyrimas yra konfidencialus – vidiniam kapucinų naudojimui. Tuo metu pasirodė įvairių kontroversiškų nuomonių apie galimą Tėvo Stanislovo Dobrovolskio užverbavimą sovietų spec. tarnybomis, t. y. KGB.

Tada kapucinų vyresnybė nusprendė kreiptis į tam tikras Lietuvos tarnybas, kad esamą situaciją išaiškintų teisiškai. Ne viena Lietuvos institucija, į kurią buvo kreiptasi, bendradarbiavo geranoriškai.

Maždaug po pusės metų sulaukėme atsakymo iš „Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis veiklos vertinimo komisijos“, kad „komisija informacija apie tėvo Stanislovo Dobrovolskio bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nedisponuoja“. Toks sprendimas buvo logiškas, nuoseklus ir mums suprantamas.“

Kaltintojai rėmėsi nepatikimais šaltiniais

Brolis Vincentas sako, jog daug asmenų tyrinėjo Tėvo Stanislovo sąsajas dėl galimo užverbavimo, tačiau dauguma tyrėjų to nepatvirtino.

„Liūdna, gal kažkiek ir nesmagu, kad aukšto lygio istorikai, katalikiškos žiniasklaidos atstovai nekritiškai, be jokios tyrimo metodologijos, istoriografiškumo konteksto, kažkokią sumeluotą, sumanipuliuotą KGB bylos ištraukėlę pateikė kaip tiesą, nors apsidrausdami vėliau teigė, jog tie šaltiniai yra skylėti ir nepatikimi. Kažkokia keista, nenuoširdi, paniekinanti bei pažeminanti manipuliacija ir susidorojimas su Tėvu Stanislovu.

Manau, jog tie asmenys, apšmeižę Tėvo Stanislovo asmenybę, ras jėgų kaip katalikai atsiprašyti tikinčiųjų bendruomenės. Tie šmeižtai sujudino tikinčiuosius ginti jo orumą ir garbę. Buvo rašomi laiškai, peticijos, renkami parašai dėl melagingos informacijos pateikimo.

Šis atsakymas yra tam tikras geras ženklas Tėvo Stanislovo tyrimo procese – kad einame geru keliu. Bet priešakyje dar laukia dauguma sunkumų ir išbandymų, – pabrėžia brolis Vincentas. – Ši byla nebus lengva. Kaip ir šv. Tėvo Pijaus, stigmatiko, charizmatiko atveju.“

Džiaugiasi, kaip sergimas atminimas

Ne viename Paberžės muzikos festivalyje dalyvavęs brolis Vincentas sužavėtas stebi, kaip uoliai žmonės vis dar sergi Tėvo Stanislovo atminimą.

„Didelis džiaugsmas tie renginiai, muzikos festivaliai Paberžėje. Labai noriu padėkoti vienam iš šio festivalio rengėjų Liudui Mikalauskui ir rėmėjams, kad jie nuoširdžiai puoselėja Tėvo Stanislovo atminimą.

Teko ir man dalyvauti tuose renginiuose, prieš išvykstant dirbti į Ukrainą. Ten susiburia minios žmonių ir atvykstančiųjų į Paberžę daugėja. Tai stiprus ir galingas ženklas nuo Dievo, jog Tėvo Stanislovo atminimas neblėsta žmonių atmintyje – tik vis stiprėja.

Lietuva turėjo ir tebeturi nuostabią asmenybę, kuri ir toliau daro įtaką daugeliui tikinčiųjų. Tai geri ženklai, – savo žodžiu įkvepia brolis Vincentas. – Šių metų liepos mėnesį Paberžėje įsikūrė Tėvo Stanislovo akademija edukacinėms programoms vykdyti ir asociacija „Tėvo Stanislovo bendrystės konfederacija“: projektams, leidybai, tarptautiniams renginiams vykdyti ir populiarinti Tėvo Stanislovo asmenybę, rengiamasi atnaujinti žurnalo „Mylėkite viens kitą“ leidybą.

Kuriamas piligrimystės kelias „T. Stanislovo Pėdomis“, kambariai-muziejai, Tėvo Stanislovo atminimo kampeliai parapijose, kur dirbo ar lankėsi, gyveno: Kaune, Plungėje, Radviliškyje, Šiauliuose, Paberžėje, Dotnuvoje, Vertimuose, Butkiškėse, Juodeikiuose, Milašaičiuose, Žemaitkiemyje, Nemakėčiuose.“

Dėmesingai apgalvota programa

Jau vienuolika metų Paberžės muzikos festivalio renginiai savo publiką žavi dėmesingai apgalvota programa: širdyje ypatingos šviesos paliekančiais dvasininkų pamokslais ir sielą pakylėjančiais profesionaliosios muzikos atlikėjų pasirodymais.

Per visą festivalio istoriją Tėvo Stanislovo atminimą branginančių mecenatų dovanojamuose renginiuose pabuvo tūkstančiai klausytojų, bet kaskart šiuos koncertus atranda ir daugybė pirmąsyk Paberžėje besisvečiuojančių kultūros mylėtojų.

Pakilios Tėvo Stanislovo gimtadienio nuotaikos įkvėptas renginys šį sekmadienį, rugsėjo 29-ąją, taps baigiamąja vienuolikto festivalio sezono gaida.

17 val. šv. Mišias aukos Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Saulius Bužauskas. Šventinėms pamaldoms dar daugiau iškilmingumo suteiks tarptautinės publikos įvertintas Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, vadovaujamas Remigijaus Adomaičio.

18 val. į medinės Paberžės bažnytėlės šventoriuje įkurdintą sceną žengs trys Latvijos nacionalinės operos tenorai, kurių muzikinę programą papildys organizatorių rengiama staigmena. Apie ją bei kitas svarbiausias būsimo renginio detales „Rinkos aikštės“ skaitytojams pasakoja festivalio meno vadovas Liudas Mikalauskas.

Vyskupo pamokslą lydės choras

„Norime, kad, atvykstant vyskupui, Tėvo Stanislovo gimtadienio Mišių auka būtų itin iškili, todėl pakvietėme chorą „Dagilėlis“, – sakė L. Mikalauskas. – Kur atvažiuoja šis kolektyvas, ten pamaldos visada atrodo labai įspūdingai. Gausų sakralios muzikos repertuarą turintis profesionalus choras „Dagilėlis“ pasitiks vyskupą, o po Mišių aukos jį išlydės. Vėliau choristai prisijungs prie klausytojų būrio, o į tarptautinio Paberžės muzikos festivalio sceną pakils atlikėjai iš Latvijos.“

Šėliojančių tenorų paprašė santūrumo

Koncerto publikai pasirodymą surengs trys Latvijos nacionalinės operos atlikėjai tenorai Raimonds Bramanis, Juris Vizbulis ir Andris Abelite. Jiems koncerto metu talkins klavišiniais grosiantis Janis Miltinš.

Iš kaimyninės šalies atvykstančių svečių, sekant intriguojantį L. Mikalausko pristatymą, regis, bus verta ne tik klausytis, bet ir juos stebėti. Tik taip patirsite visą pasirodymo žavesį.

„Šiems atlikėjams kituose Lietuvos festivaliuose man jau teko organizuoti kelis renginius. Jie geba sukurti nuostabią atmosferą, – dalijasi L. Mikalauskas. – Tik skirtumas tas, kad ankstesni pasirodymai vyko ne sakraliose vietose, o uždaruose kiemeliuose – tam tikroje sukurtoje koncertinėje erdvėje, kur atlikėjai galėjo pasiautėti, pristatydami linksmą programą. O siautėjo vyrai taip, kad buvo smagu žiūrėti – publika liko nepaprastai patenkinta. Kadangi Paberžės festivalis vyks bažnyčios šventoriuje, kur yra ir Tėvo Stanislovo kapas, tai paprašiau atlikėjų parengti santūresnį repertuarą. Taigi, specialiai šiam festivaliui vyrai ruošia ramesnę programą. Man ir pačiam nekantru išvysti, kaip šįsyk jie nustebins savo pasirodymu.

Tiesa, ne visi trys atlikėjai yra operos solistai, o tik du iš jų. Trečiasis – nacionalinio teatro trimitininkas, bet kartu puikiai dainuojantis ir valdantis trimitą. Svečiai klausytojams dovanos ir dainuojamų, ir instrumentinių kūrinių. Tačiau tai dar ne viskas – publikos laukia poezijos skaitymai.“

Atvyks žinomas skaitovas

Koncerto metu muzikinius pasirodymus švelniai keis žinomų Lietuvos poetų kūrybos skaitymai.

„Į festivalį atvyksta skaitovas, daugelio renginių organizatorius Giedrius Gustas. Jis publiką pradžiugins poetų Dalios Teišerskytės, po kurios netekties dar nepraėjo nė metų, ir Justino Marcinkevičiaus kūryba, – pasakoja L. Mikalauskas. – G. Gustas – ilgus metus buvo
D. Teišerskytės bičiulis. Taip pat jis daug prisideda prie J. Marcinkevičiaus poezijos kelionių per Lietuvą. Manau, jog tokia muzikos ir poezijos samplaika publikai pasirodys tikrai įdomi ir visai koncertinei programai suteiks daugiau lyriškumo.“

Trečiasis šio festivalio sezono renginys, kaip įprasta, vyks lauke – šalia bažnyčios.

„Tikėkimės, kad bus bobų vasara ir lietus mūsų neužklups, – viliasi L. Mikalauskas. – Dažniausiai taip būna – Tėvas Stanislovas laimina ir gero oro pagauti su puikia nuotaika dar kartą pabūsime bendrystėje.“

Chore – tik berniukų balsai

Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ pristatomas kaip vienas ryškiausių šio žanro kolektyvų Lietuvoje. Gimęs kartu su laisva Lietuva, šis kolektyvas sukūrė pasigėrėjimo vertą savo istoriją. Skambėjęs daugybėje pasaulio šalių – nuo Čekijos bei Italijos iki Kinijos ir JAV, pasaulinės publikos bei muzikos kritikų liaupsių tarptautiniuose chorų konkursuose sulaukiantis „Dagilėlis“ didžiuojasi aukščiausiais įvertinimais. O šį sekmadienį užsienio koncertų sales pavergusį skambesį išgirs ir Paberžės festivalio klausytojai.

Choro įkūrėjas bei ilgametis vadovas R. Adomaitis atskleidžia, kokį muzikinį repertuarą, debiutuodamas Paberžės festivalio scenoje, pristatys „Dagilėlis“.

„Giedosime šv. Mišių metu, todėl atliksime tik sakralinę muziką. Paprastai mūsų repertuare sakralinės muzikos visada būna daugiau negu pusė, o kita dalis – pasaulietinė muzika, –
pristatė choro vadovas, pats į Paberžę atvyksiantis taip pat pirmą kartą. – Nors mano viešnagė Tėvo Stanislovo Paberžėje bus pirma, tačiau apie šio dvasininko asmenybę ir skleistą šviesą, be jokios abejonės, esu daug girdėjęs. Jo pamokslai ir kadaise išsakytos įžvalgos paliko gilų įspaudą žmonių atmintyje. Tad labai džiaugiamės, sulaukę kvietimo dalyvauti šiame festivalyje.“

Ėmėsi utopinės idėjos

Šiandien berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ laukiamas tarptautinėse scenose, o jo profesionalumas įvertintas ne vienu prestižiniu apdovanojimu. „Ar, imdamasis kurti berniukų chorą permainingų 1990-ųjų Šiauliuose, bent tolimiausioje širdies kertelėje vylėtės, kad jums drauge su choristais pavyks parašyti tokią – tų laikų akimis – neįtikėtiną kelių dešimtmečių istoriją?“ – pasiteiravome muzikiniam vaikų lavinimui pasišventusio choro vadovo R. Adomaičio.

„Pati pradžia buvo gana sudėtinga. Pirmi metai nė negalėjo inspiruoti tokių minčių, kad galėtume gastroliuoti po visą pasaulį. Tada teturėjau viziją suburti berniukų chorą, įkurti dainavimo mokyklą ir mažais žingsneliais kebliame to laikmečio kontekste stengiausi savo idėjas paversti realybe, – prisimena pašnekovas ir atskleidžia, kas anuomet, įgyvendinant drąsius užmojus, kėlė daugiausia iššūkių. – Šiauliuose manęs daug kas klausinėjo, kodėl choras tik berniukų. Tiek vaikams, tiek tėvams atrodė keista, tarsi nesuprantama. Akcentavau, jog tokio choro gražus skambesys.

Tada choristų kaita kasmet buvo labai didelė. Supratau, kad vaikams stinga gilesnio ir platesnio muzikinio ugdymo, todėl, norint turėti stiprų berniukų chorą, pirmiausia reikėjo dainavimo mokyklos. Taip 1999 m. duris atvėrė Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokykla.“

Daugelį metų R. Adomaičio įkurtoje dainavimo mokykloje buvo ugdomi vien berniukai ir tik visai neseniai – trečius metus – kviečiamos ir mergaitės.

Vienas ryškiausiai muzikos pasaulyje žinomų R. Adomaičio mokyklos absolventų – pastaruosius kelerius metus Austrijoje dainavęs, o dabar savo talentą skleisti į Lietuvą grįžęs bosas Raimundas Juzuitis, scenoje pasirodantis ir su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru.

Paberžės scenoje – kone pusšimtis choristų!

Berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ koncertuoja įvairios sudėties: vienur į sceną lipa 45 ar 70 dainininkų, o kai kur net visas 100!

„Į gastroles įprastai važiuoja apie 40–45 dainininkai. Panašus skaičius bus ir Paberžėje. Jei pasirodymas Šiauliuose, tada stengiamės, kad scenoje būtų visi, kurie dainuoja koncertiniame chore – apie 100. Štai į Vilniuje vykusią Dainų šventę važiavo rekordinis mūsų istorijoje choristų skaičius – minėtasis 100, – pasakoja R. Adomaitis, o paklaustas, ar sunku scenoje suvaldyti tokį gausų chorą, išsyk atsako: – Kadangi su dainininkais daug bendraujame, tai kitą kartą nė nereikia žodžių – suprantame vieni kitus iš žvilgsnių. Didelių bėdų tikrai neiškyla.“

Vieta, kur laukiamas kiekvienas

Svetingoji Paberžė šiltai sutinka ir laukia visų. Pasak Virginijos Ragauskienės, vieno iš festivalio rengėjų labdaros ir paramos fondo „Viltis–Vikonda“ direktorės, didžiausią pagarbą Tėvui Stanislovui galime parodyti nepamiršdami jo siela bei rankomis mums visiems kurtos Paberžės ir ją lankydami.

„Minint ypatingą datą – mūsų visų širdyse likusio Tėvo Stanislovo gimimo dieną, norėčiau kiekvieną pakviesti į Paberžę, kur žmogiškąją būtį nuskaidrins maldos žodžiai, sakralios šiame krašte dar negirdėto choro giesmės, o šventinio džiugesio dovanos operos solistų koncertas ir jautrios lietuvių poetų eilės.

Paskutinį rudens sekmadienį Paberžėje laukiame visų, kuriuos pakylėja bendrystės jausmas, o širdis jaudina profesionaliosios muzikos melodijos. Jei Tėvas Stanislovas būtų tarp mūsų, tikiu, džiaugtųsi, kokia gyva ir mylima yra jo puoselėta Paberžė“, – sakė V. Ragauskienė.

Kasmetinio tarptautinio Paberžės muzikos festivalio renginiai visada nemokami.