Angle down Atgal

Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai: dar registruojami kandidatai

Įvairiose šalyse jau pradedama skelbti, kas tapo 2020-ųjų Metų žodžiu. 

Australijos nacionalinio žodyno centras Metų žodžio titulą suteikė slengo žodžiui „iso“ – termino „self-isolation“ trumpiniui. Žodyno „Collins English Dictionary“ leksikografai 2020-ųjų Metų žodžiu paskelbė žodį „lockdown“, žodyno „Cambridge Dictionary“ – žodį „quarantine“. Kol kas Metų žodžio neskuba skelbti Oksfordo žodyno leksikografai: jų manymu, šiuos nepaprastus metus bus labai sunku apibūdinti vienu žodžiu. Netrukus paaiškės Austrijos Metų žodžio rinkimų nugalėtojai. Iki paskutinės metų dienos balsavimas dėl Metų žodžio vyksta Lenkijoje. Sausio pabaigoje sužinosime, ką išrinko latvių Metų žodžio ir Metų posakio rinkėjai.

Lietuvoje – ketvirtieji Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai

Kas taps 2020-ųjų Metų žodžiu ir Metų posakiu Lietuvoje, bus paskelbta 2021 m. vasario 21 d. – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną. Mūsų šalyje tokius rinkimus nuo 2017 m. organizuoja Lietuvių kalbos draugija su partneriais – portalu „Alfa.lt“ ir Lietuvių kalbos institutu. Kasmet skelbiami keturi nugalėtojai: visuomenės išrinktas Metų žodis ir Metų posakis bei komisijos išrinktas Metų žodis ir Metų posakis.

Prisiminkime trejų jau įvykusių rinkimų nugalėtojus:

2017 m. visuomenės Metų žodis – „švaistuomenė“, komisijos Metų žodis – „nuošliauža“, visuomenės ir komisijos Metų posakis – „Laikausi kaip Gedimino kalnas“;

2018 m. visuomenės Metų žodis – „veryganas“, komisijos – „šimtmetis“, visuomenės Metų posakis – „Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu“, komisijos Metų posakis – „Vaikų teises iškviesiu“;

2019 m. visuomenės Metų žodis – „gaisras“, komisijos – „trinkelizacija“, visuomenės ir komisijos Metų posakis – „Mes dzūkai – ne paspirtukai“.

Šiais metais rinkimų organizatoriams jau pasiūlyta po 35 žodžius ir posakius. 

Roko Markovičiaus nuotr.
Roko Markovičiaus nuotr.

„Rizikaamžiai“, „nuo(s)tolinis mokymas“ ir kita pandemijos kalbinė kūryba

Kaip ir galima nujausti, daugiausia siūlomų žodžių ir posakių atspindi įvairius koronaviruso pandemijos aspektus: ligą ir jos plitimą, krizės valdymą ir saugumo reikalavimus, nuotolinį ugdymą ir darbą. Tai ir seniai žinomi žodžiai „virusas“, „algoritmas“, ir naujažodžiai „infodemija“ (informacinė epidemija – per didelis informacijos srautas, kuriame sunku atsirinkti patikimus šaltinius), „panikademija“ (panikos epidemija), „saviizoliacija“, „rizikaamžis, -ė“, „koronavirusynė“ (koronaviruso sukelta visuotinė nelaimė). Beje, Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne per šiuos metus atsirado 42 naujažodžiai su dėmeniu „koron-“.

Pasiūlyta naujadarų, apibūdinančių ligos platinimą – „virusnešys“, „kovidnešys“, kaukių nešiojimą – „iškištanosis, -ė“, naujus pirkėjų poreikius – „kaukomatas“ (prekybos automatas, kuriame galima įsigyti kaukių).

Tarp galimų kandidatų – šių metų festivalio „Mėnuo juodaragis“ tema „Kaukynės“. Šis daugiaprasmis naujadaras kelia asociacijų ir su žodžiais „kaukė“, „kaukas“, „kaukti“, ir su dažnesniais grupinės veiklos („žaidynės“, „slėpynės“) ar retesniais apeigų pavadinimais („budynės“).

Kaip ir kitose šalyse, Lietuvoje atsirado žodžių ir posakių, susijusių su pasikeitusiomis švietimo sąlygomis: „knygantinas“ (knygų skaitymas per karantiną), „nuo(s)tolinis ugdymas“, „Yra zoom’as toks matavimo vienetas“.

Pakliūti į Metų posakio rinkimų sąrašą pretenduoja pasisveikinimas „Duok žaibą“, tvirtas kai kurių piliečių įsitikinimas „Nėra to viruso“, socialinės reklamos šūkiai „Parodykime virusui ragus“, „Geri vaikai tėvų nelanko“, judėjimo ribojimams nepaklūstančių keliautojų apibūdinimas „Knygnešių tautos nesustabdysi“. Ir, žinoma, komentarai karantino tema: „Devyni amatai, dešimtas karantinas“, „Prie karantino buvo geriau“.

A. Rutkausko nuotr.
A. Rutkausko nuotr.

„Smėlio audros“ ir politinis gyvenimas

Jei būtų renkamas mėnesio ar sezono žodis, ryškūs pokarantininės vasaros ženklai būtų „pablūdimys“, „pliažašius“, „smėlio audros“. Ar visa tai pateks į galutinius Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų sąrašus, paaiškės tuoj po Naujųjų. Komisijai tikrai bus ką veikti, nes į šiuos sąrašus taip pat pretenduoja naujadarai „partijynas“ (partijų visuma), „prabuvėjas, -a“ (kas, patekęs į naujas pareigas, tuščiai prabūna skirtą laiką), „triummoteratas“ (trijų moterų valdžia), „lukašenkizmas“ (tironiškas politinis valdymas), posakiai „Viso gero, Voldemortai!“, „Prireiks ir mūsų balsų. Keršysime!“, „Kolegos kolegiškai susitarė…“ ir dar tai, kas nuskambės iš tribūnų ir ekranų iki metų pabaigos.

Gamta ir aplinka

Kasmet į Metų žodžio ir Metų posakio kandidatų sąrašus pasiūloma žodžių ir posakių, apibūdinančių žmonių santykį su gamta, gyvūnais, gyvenamąja aplinka: „Vilnecija“ (per vasaros liūtis patvinęs Vilnius, 2017), „Sausuva“ (sausros apimta Lietuva, 2018), „trinkelizacija“ (visuotinis viešųjų erdvių klojimas trinkelėmis, 2019), „gaisras“ (2019) ir kt. Ne išimtis ir šie metai: „vamzdžiatraukis“ (žmogus, kuris atranda nelegalų nuotekų vamzdį), „daugykla“ (nelegali gyvūnų veisykla), „daugintojas“ (nelegalus veisėjas), „apartamentizacija“ (brangiuose miestų sklypuose stovinčių senų pastatų perstatymas į pelningus pastatus). Ir, kad būtų derama šio skyrelio pabaiga, – „pareigūninė“ (pareigūnams skirta patalpa). Jei kada prireiktų.

Laiko dar yra

Lietuvoje Metų žodžio ir Metų posakio kandidatai siūlomi iki sausio 1 d. Balsavimas vyks portale „Alfa.lt“. Jis prasidės 2021 m. sausio 20 d. ir truks iki vasario 20 d.

Siūlymams teikti dar liko beveik mėnuo. Jų laukiama el. paštu metuzodis@gmail.com arba Metų žodžio feisbuko paskyroje. Siunčiant žodį ar posakį pageidautina nurodyti bent minimalų kontekstą (kas, kada, kur pavartojo). Pažvelkime į besibaigiančius metus ir į tai, kokį pėdsaką jie palieka mūsų kalboje. 

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite