REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2020 m. Rugsėjo 28 d. 17:41

Metraštis. Istorinė atmintis. Tytuvėnai–Šiluva–Veliuona–Tytuvėnai–Nairiai–Veliuona

Akmenė

Vaclovas Liubinas, Bronislava Buchienė, Česlovas Gudauskas, Asta Bendoraitienė, Veliuonos kultūros centras

Andrėja GričiutėŠaltinis: Etaplius.lt


147708

Praeitis kartais būna skausminga. Prisiminimai, istoriniai įvykiai ne visada sukelia teigiamas emocijas, mintis, bet neprisiminti būtų lyg ir nepadoru, o gal net negarbinga. Nežinau, kaip Jūs, bet aš dažnai užduodu klausimą sau: kas aš? kokios mano protėvių šaknys? ar mano pirmtakiai buvo didvyriai, o gal tik paprasti kaimo žmogeliai? ar aš turiu teisę smerkti, kažką niekinti? Daugybę minčių kyla galvoje žvelgiant į miškų kemsynus, keliant akis į medžio viršūnes, kur galbūt visai netoli „karaliavo“ partizanai. Sušalę, sužvarbę, dažnai alkani, netenkantys artimųjų, bijantys net artimiausio draugo, kuris gali būti išdaviku.


Foto galerija:

20200613-202833.jpg
104118461-10213546805823296-3557028171528530116-o.jpg
119905731-775937826533754-3123124377188586722-o.jpg
120072486-1088700598199525-861882786642538828-n.jpg
120266889-2629054157406872-7197088735586576062-o.jpg
120273342-2629054010740220-6921280756189656212-o.jpg
120370251-1093962381006680-211680348601172282-o.jpg
120400199-3311536502216283-7210571485128586879-n.jpg
jono-zemaicio-pamegtoji-pusis.jpg
raudones-pilis.jpg

I. Birželis. Gedulo ir vilties diena

Sėdžiu... ryt birželio 14 diena... neramu širdyje... negera „ant sąžinės“... kažkas ne taip... užsimerkiu matau sniegynus... alkio ištroškusius keleivius ir tada staiga suvokiu... užgyti žvakeles... nors taip juos paminėti... skambinu Laimutei Bernotienei (Tytuvėnai, Kelmės r.) ir pasakau idėją. Išvažiuojam ir aplankom Jų kančios kelius, uždegdamos po žvakelę atminties vietose. Ievutė Bernotaitė eina prie bėgių, kur juos išvežė.... tylomis susižvalgom su Laimute ir Ieva... nereikia teksto tik ramybės, ramybės palinkėti Jiems. Pasidarė lengviau kvėpuoti... Rytas... Dangus apniukęs VšĮ „Tytuvėnų piligrimų centro“ vienuolyno vidiniame kiemelyje žiūrime į dangų, kad tik nelytų... juk čia tokia akustika bei magiškai sakrali erdvė. Tekstas Vlado Kalvaičio tekstas (ištrauka iš novelių romano „SRB“), skambantis iš Algimanto Rašimo lūpų... giesmės giedomos Tytuvėnų gimnazijos meno skyriaus moterų ansamblio, solisčių (vad. N. Astašauskienė, Tytuvėnai, Kelmės r.). R. Krivickaitės prozos ištraukas , lagerio lauktas ir „ švęstas kalėdas“ skaitė Laima Bernotienė, Ieva Bernotaitė (Tytuvėnai, Kelmės r.), poetiniai tremties skausmai išgyventi ir išjausti Dalios Galbuogienės (Šedbarai, Kelmės r.) išsakytais poetų tekstais. Rimtis ir susikaupimas... maža jaunimo... ir kodėl?

II. Istorijos pamoka „Partizanų keliais“

Liūdna... man tikrai liūdna, kad savo šalies vėliavą keliam, kai to reikalauja mūsų valstybinės šventės, o kur yra mūsų patriotiškumas ir pagarba praeičiai? Ar viską reikia „selfinti“, kad „atseit“ čia aš prie kažkokio bunkerio, kur nežinau, nei prasmės, nei esmės, kad pasirodyti prieš kitus, kad vat aš tai – gerbiu praeitį... Tiesa... ir aš fotografuojuosi... tik kita intencija, didžiuodamasi žmonėmis, kurie paaukoję savo laiką atvyksta be jokios pompastikos, jokių politinių sumetimų pagerbti tautos, mūsų tautos, didvyrių. Ir tai įvyko š.m. rugpjūčio 18 d. netoli Šiluvos, miškuose, kur manoma, kad lankėsi pats Jonas Žemaitis – Vytautas... Įsiamžinome prie jo pamėgtos pušies... Prie bunkerio tamsoje klausėmės istorijos mokytojo Roberto Mosėjaus (Tytuvėnai, Kelmės r.) pasakojimų, eilių... Mūsų buvo ne daug, bet galbūt tie tikri, vedini dvasinio šauksmo bei alkio... kilo klausimų, diskusijų ne tik istorikams: Gražvydui Balčiūnaičiui (Pasvalys), Romai Jakubonienei (Saločiai, Pasvalio r.), bet ir susidomėjusiems Lietuvos istorija: Algimantui Rašimui (Naujoji Akmenė), režisieriui Domininkui Malajevui bei kitiems istorijos pakeleiviams. Tai tik pradžios tęsinys, kuris virs į istorinę atmintį ar dokumentinę kroniką – spektakliu ar kitomis meno formomis.

III. Žygimanto Augusto gimimo 500-osios metinės

Veliuonos kultūros centro direktorė, Violeta Grabauskienė pakvietė mus š.m. rugsėjo 21 d., į Raudonės pilį, paminėti Žygimanto Augusto gimimo 500-ąsias metines. Dar būnant studentei, kambariokei pasiūlius paskaityti Halinos Auderskos romaną „Karalienė Bona“, buvo tik nereali svajonė įgyvendinti šį kūrinį, perkeliant į sceną. Teko įdėti daug pastangų: analizuojant jos personažą, meilę Sostui ir Karūnai. Spektaklis keitėsi, mainėsi įgaudamas vis kitas spalvas ir atspalvius. Mano ištikimieji draugai: Algimantas Rašimas (Naujoji Akmenė), Rasa Reivytytė – Vasiliauskienė (Naujoji Akmenė) keliauja po Lietuvėlę, kurdami vaidmenis ir pristatydami senąją Boną ir jos tarną Papakodą, bet vaidinti pilyje, juntant (dar išlikusias) intrigų bei meilės atmosferas buvo sudėtinga ir neįtikėtina... Juk tomis žemėmis galbūt ir pati karalienė Bona vaikščiojusi. Pasivaikščiojom ir mes!

IV. Pauliui Širviui - 100

Kalbėti apie rašytoją ar poetą nėra naujiena nei man, nei mano teatro žmonėms (Vladas Kalvaitis „SRB“, „Žemaitė ir trys mylimos“, Lazdynų Pelėda, Kęstučio Krenciaus knygų pristatymai ), bet dažnai kyla mintis: kodėl mes apie juos kalbame, kai jų nebėra? kodėl neįvertiname tuos, kurie šalia, kurie kuria šią akimirką? vis tas klausimas kodėl? įsigyventi į rašytojo ar poeto kelią yra sunki užduotis, nes tai remiasi ne vien kūryba ir jos emocija, bet to laikmečio politinėmis, kultūrinėmis, istorinėmis realijomis. Daug paprasčiau, kai poetą pažįsti ir kartu su juo gali išgerti kavos puodelį... pajuokauti bei prisiminti jaunystės nuopuolius, prasmingas svajones ar viltis... toks yra Kęstutis Krencius (Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjunga, Naujoji Akmenė), kuriantis bei dainuojantis, įtraukiantis į malonias aferas, kurias įgyvendinome š.m. rugsėjo 18 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centre. Poeto tekstais, obuolio apžavais kalbėjo Rasa Reivytytė-Vasiliauskienė (Naujoji Akmenė), Algmantas Rašimas (Naujoji Akmenė). Priverstinai, o gal ir nepriverstinai Renata Kaziliūnienė (Grudžiai, Pasvalio r.) pasiūlė pasidomėti Širviu ir kažką prasmingo sukurti... dar mokykloje įsimintas tekstas skamba iki šiol: << Aš - beržas. Lietuviškas beržas, Išbridęs Iš pievų nakties, Sustojau Ant mūšių Didžiausiojo kelio Su plieno dalgiu Ant peties>>. Ir teko vėl gilintis, vėl analizuoti, ieškoti prasmės ir atsakymų į iškilusius klausimus. Į juos padėjo atsakyti gamta ir mane supę žmonės, kurie dalyvavo poetiniuose skaitymuose „Kai brendu naktimi“: Eglė Vegytė-Anilionė (Namišiai, Pasvalio r.),  Violeta Atkočiūnienė (Kiemėnai, Pasvalio r.), Valius Remeika (Saločiai, Pasvalio r.), Rasuolė Dovidavičiūtė (Saločiai, Pasvalio r.), Daiva Jonėnaitė (Saločiai, Pasvalio r.), Ona Angelė Valauskienė (Namišiai, Pasvalio r.), Aušra Šamelienė (Namišiai, Pasvalio r.) , Renata Kaziliūnienė (Grudžiai, Pasvalio r.)  su vokaliniu ansambliu ir įkūnijęs svarbiausią personažą, patį Paulių Širvį – Dalius Kaziliūnas (Grudžiai, Pasvalio r.). Šio pristatymo premjera vyko Nairiuose š.m. rugsėjo 25 d., jaukiuose rudens gaiva kvepiančiuose kultūros namuose... kur dvelkė romantika bei gyva istorinė atmintis.

V. Lietuvos žydų genocido atminimo diena, -os

Kalbėti ne apie didvyrius, o prisipažinti klydus... tokia šios dienos prasmė, žvelgiant į mano šeimos istoriją... Muzikinė dokumentinė kronika „Elenos prisiminimų takais arba vienos žydaitės istorija“ – tai tikrais faktais ir įvykiais paremtas pasakojimas. Tačiau tai nėra ta istorija, kurią su pasididžiavimu gali ir nori pasakoti visiems. Tai pasakojama tyliai ir tik artimiausiems žmonėms. Galbūt tik gyvenimo pabaigoje. Ir greičiausiai tai ne šiaip istorija, o akistata su savo praeitim ir sąžine... Man asmeniškai ši istorija svarbi... aš atsiprašau, kad mano močiutė neišgelbėjo žydaitės... Ji man vaikystėje apie tai daug pasakojo, sėdėdama savo krėsle, prie klevo, ant laiptų... Ji to niekada nepamiršo... o aš negaliu pamiršti Jos... Š.m. rugsėjo 23 d. buvusios sinagogos vietoje, Tytuvėnuose, talkinant istorijos mokytojui Robertui Mosėjui (Tytuvėnai, Kelmės r.) pristatėme kroniką tytuvėniškiams bei svečiams. Sunkiausiai po spektaklio buvo pažvelgti mamai į akis. Juk kalbėjau apie Jos mamą, mūsų močiutę. Ji tik pažvelgė su ašaromis akyse, tepasakydama: - Ji ilsisi ramiai, nes tu kalbi apie ją, atsiprašydama už neišgelbėtą žydaitę. Tikiuosi ir viliuosi, nes šis spektaklis atima iš mūsų visų tiek fizines, tiek dvasines jėgas. Jautiesi kaip ne savas. Po spektaklio nesinori bendrauti,  tik nusiraminti. Š.m. rugsėjo 27 d. ir Veliuonos kultūros centre pristatėme šią dokumentinę kroniką Nemuno kranto vaikams. Violeta Atkočiūnienė (Kiemėnai, Pasvalio r.), Rasuolė Dovidavičiūtė (Saločiai, Pasvalio r.), Daiva Jonėnaitė (Saločiai, Pasvalio r.), Ona Angelė Valauskienė (Namišiai, Pasvalio r.), Aušra Šamelienė (Namišiai, Pasvalio r.), Renata Kaziliūnienė (Grudžiai, Pasvalio r.)  sukuria karo laukimo atmosferą. Vyrai išvesti... kiek liko laukti, kol ir moterys – žydės bus sušaudytos.

REZIUMĖ

Tai ne pabaiga... jaučiame įsipareigojimą dirbti dėl Lietuvos istorijos atgaivinimo. Ir nesvarbu ar istorinėmis asmenybėmis, ar poetų bei rašytojų rankraščiais... Tačiau labiausiai noriu tarti pagarbos vertus žodžius tiems žmonėms, kurie yra kartu su manimi, tiki manimi, kvėpuoja kartu istorinėmis dulkėmis, poetiniais tekstais, obuolių, vandens ir žemės dulkių kvapais... Jie mano sielos veidrodis! Jie mano savastis! Savo protėviams, kurių nebėra gyvųjų tarpe; Mamai Janinai Gričiuvienei bei sesutei Vilmai Gričiuvienei... Draugams teatralams, kurie „perneša“ mano isterinius nuosmukius ir paklydimus: Kęstučiui Krenciui, Algimantui Rašimui, Rasai Reivytytei – Vasiliauskienei iš Naujosios Akmenės; Eglei Vegytei-Anilionei, Violetai Atkočiūnienei, Valiui Remeikai, Rasuolei Dovidavičiūtei, Daivai Jonėnaitei, Onai Angelei Valauskienei, Aušrai Šamelienei (Namišių bendruomenės pirmininkei) , Renatai Kaziliūnienei ir Daliui Kaziliūnui (už premjerinį vaidmenį Paulius Širvys!) iš Pasvalio rajono; Ievai Bernotaitei ir Laimai Bernotienei iš Tytuvėnų; Istorikams: Romai Jakubonienei bei Gražvydui Balčiūnaičiui iš Pasvalio rajono, Ramūnui Znutui iš Naujosios Akmenės; Savo gerbiamam istorijos mokytojui, kuris ir yra tas Žmogus, kuris įskiepijo meilę bei pagarbą istorijai, Robertui Mosėjui (Tytuvėnai)... Kolegoms režisieriams už betarpišką bendravimą, patirtis: Domininkui Malajevui iš Klaipėdos bei Laimutei Kalėdaitei iš Kauno; Už eksperimentus istorinės atminties įprasminimus: Meilutei Girskienei iš Naujosios Akmenės, Neringai Navikauskaitei iš Kauno, Tytuvėnų gimnazijos meno skyriaus vadovei Nijolei Astašauskienei iš Tytuvėnų; Už nuoširdų bendradarbiavimą: Veliuonos kultūros centrui bei Vadžgirio kultūros namams, Tytuvėnų miesto seniūnijai, Tytuvėnų apylinkių seniūnijai, VšĮ „ Tytuvėnų piligrimų centrui“; Ištikimiems žiūrovams, kolegoms, klausytojams, fotografams...

AČIŪ! Tik Jūsų dėka esu režisierė... istorinės atminties režisierė.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA