Angle down Atgal

Metė pajėgas tirti anoniminį skundą, o pražiūrėjo ekologinę katastrofą

Šių metų pradžioje Alytaus bendrovę „Traidenis“ užgriuvo aplinkosaugininkai, su sunkiasvore technika ėmę rausti įmonės teritoriją, o šiuos darbus filmavo ir fotografavo gausus žurnalistų būrys. Reportažai apie bendrovės teritorijoje neva užkastas atliekas pasirodė interneto portaluose ir televizijoje, įmonės reputacijai padaryta nemenka žala. Kokie šios, kaip dabar atrodo, parodomosios akcijos, pradėtos pagal anoniminį skundą, rezultatai?

Aplinkosaugininkai Alfa.lt informavo, kad žalos aplinkai ir vandens telkiniams šalia įmonės teritorijos nustatyti iki šiol nepavyko, tačiau brangūs tyrimai bus vykdomi ir toliau, jiems atlikti skelbiami viešieji pirkimai.

UAB „Traidenis“ savininkas ir vadovas Sigitas Leonavičius sako, kad valstybės lėšomis finansuojama aplinkosaugininkų akcija buvo užsakyta jo politinių oponentų. Mat, būdamas Alytaus rajono savivaldybės tarybos nariu, jis sutrukdė skirti kelių šimtų tūkstančių eurų paramą įmonei, kurios vadovas buvo valdančiosios partijos narys ir vėliau kandidatavo į Dzūkijos sostinės merus.

S. Leonavičiaus nuomone, dirbtinai suorganizuota akcija panaudojant valstybės institucijas tebuvo priešrinkiminis politinis puolimas ir bandymas įbauginti, kad ateityje nebūtų keliami tam tikri klausimai, aktualūs kai kurioms politinėms jėgoms.

Sausio mėnesį aplinkosaugininkai teigė, jog galimai pažeidimai „Traidenio“ teritorijoje paaiškės po kelių mėnesių, nes reikia išsiaiškinti užkastų atliekų kiekius ir sudėtį. Tuomet esą ir bus galima apskaičiuoti aplinkai padarytą žalą bei spręsti, ko turi būti imamasi aplinkai atkurti.

Tačiau per beveik metus laiko nei apskaičiuoti padarytos žalos, nei nustatyti konkrečių pažeidimų nustatyti nepavyko.

S. Leonavičius stebisi, kad valstybinių aplinkos apsaugos institucijų didžiuliai žmogiškieji ir finansiniai ištekliai buvo skubiai pasitelkti skaidriai dirbančiai įmonei tikrinti, vos gavus anoniminį skundą.

Tuo metu vieno didžiausių investuotojų perspėjimai apie Alytuje gresiančią ekologinę nelaimę pramonės teritorijoje nei buvusios miesto valdžios, nei Aplinkos apsaugos departamento nesudomino.

Keršto akcija už politinę veiklą?

S. Leonavičius nuo 2015 m. yra Alytaus miesto savivaldybės tarybos narys. Politikas prisipažįsta, kad praėjusią kadenciją tarp tarybos narių buvo tarsi „balta varna“, nes nepriklausė jokiai politinei grupuotei.

Tačiau, būdamas nepriklausomas, politikas kėlė tuometei valdžiai nepatogius, bet Alytaus miestui svarbius klausimus. Dzūkai S. Leonavičių įsiminė ir šiemet jį, kandidatavusį su visuomeniniu rinkimų komitetu „Už Alytų“, vėl išrinko į tarybą.

Pasak S. Leonavičiaus, šių metų pradžioje prieš būsimus savivaldybės rinkimus buvusi Alytaus valdžia planavo vienai užsienio kapitalo įmonei, ketinusiai įsikurti Alytaus pramonės parke, iš biudžeto skirti 250 tūkst. eurų. „Šios įmonės vadovas 2019 m. savivaldybės rinkimuose kandidatavo į Alytaus merus kaip valstiečių kandidatas“, – sakė S. Leonavičius.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas į Alytaus miesto merus 2019 m. savivaldybių rinkimuose buvo Alytuje veikiančios britų kapitalo bendrovės „Sofa Brands“ vadovas Saulius Bitinas. Jam laimėti Dzūkijos sostinės vadovo posto nepavyko.

„Kai viešai per Alytaus televiziją iškėliau klausimą dėl 250 tūkst. eurų skyrimo investuotojui iš miesto biudžeto, lygiai po 10 dienų sulaukėme atakos iš Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamento ir plataus šio įvykio nušvietimo vietos ir nacionalinėje žiniasklaidoje“, – įvykius miesto taryboje ir savo įmonėje susiejo S. Leonavičius.

Užgriuvo su technika ir žurnalistais

Aplinkosaugininkai sausio pradžioje sunkiasvore technika išrausė Alytaus bendrovės „Traidenis“, gaminančios nuotekų valymo įrenginius ir talpyklas, teritoriją.

Neplaninis įmonės patikrinimas pradėtas 2018 m. lapkričio pabaigoje gavus anoniminį skundą, kad „Traidenio“ teritorijoje yra užkastos nepavojingos atliekos.

Filmuotą medžiagą ir nuotraukas, kuriose užfiksuotos „Traidenio“ teritorijoje iškastuose grioviuose suverstos gamybinės atliekos, gavo Aplinkos ministerija, kitos institucijos, žiniasklaida.

„Traidenio“ generalinis direktorius prasidėjus tyrimui sakė, kad šios nuotraukos darytos 2012 m., kai bendrovė vykdė žemės sausinimo darbus. Tuomet aplinkosaugininkai buvo nustatę, kad dalis atliekų užversta žemėmis. Kaltininkas rastas – įmonės darbininkas. Jam skirta bauda.

Kita vertus, bendrovės vadovas pripažino, kad teritorijos drenažui naudojo antrines nepavojingas žaliavas, pavyzdžiui, stiklo plastiką.

„Atlieka – tai, kas nereikalinga, kam nėra antrinio panaudojimo, ką reikia išmesti. Mes nieko neišmetėme, tai, kas užkasta žemėje, nėra atliekos. Susmulkinome tam tikras medžiagas ir panaudojome kaip drenažą, tai žiedinės ekonomikos principas – kuo mažiau išmesti ir panaudoti dar kartą“, – vietos žiniasklaidai pasakojo S. Leonavičius.

Prieš maždaug devynerius metus įmonė „Traidenis“ esą nepirko naujos drenavimo sistemos, o pasigamino pati, panaudojusi sertifikuotas antrines žaliavas, pagal tuo metu galiojančius įstatymus ir tvarką. „Po kilusio skandalo pareikalavome, kad būtų atlikti visi tyrimai dėl grunto ir vandens taršos, tačiau ji nebuvo nustatyta, įmonė už taršą nėra nubausta“, – teigė „Traidenio“ vadovas.

Vandens telkinio taršos neaptiko

Aplinkos apsaugos departamento (ADD) prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Ieva Krikštopaitytė Alfa.lt patvirtino, kad informacija apie „Traidenio“ teritorijoje Alytuje galimai užkastas gamybos atliekas buvo gauta 2018 m. lapkričio 29 d.

„Pareigūnai sausio 15 d. patikrino šią teritoriją, naudodamiesi sunkiasvore kasimo technika, ir nustatė, kad joje užkastos gamybos atliekos. Po atlikto patikrinimo buvo pradėtas pažeidimo tyrimas, – teigė specialistė. – 2019 m. vasario 6 d. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai iš įmonės teritorijoje esančio vandens telkinio paėmė vandens mėginius siekdami išsiaiškinti, ar tame pačiame sklype užkastos atliekos neužteršė vandens telkinio. Tyrimų rezultatai parodė, kad vandens telkinio būklė atitinka nustatytus reikalavimus.“

Šiuo metu AAD yra davęs privalomąjį nurodymą, kuriuo įmonė „Traidenis“ turėjo pateikti išsamią informaciją apie įmonei priklausančiame ir eksploatuojamame žemės sklype esančias atliekų užkasimo vietas, užkastų atliekų kiekius ir pan.

Įmonė privalomąjį nurodymą skundė AAD direktoriui su prašymu jį panaikinti. AAD direktorius, išnagrinėjęs „Traidenio“ prašymą, priėmė sprendimą privalomąjį nurodymą palikti galioti. Atsižvelgdama į tai, įmonė šį sprendimą skundė teismui. Teismas sprendimo kol kas nepriėmė.

Nepaisydama to, AAD organizavo viešuosius pirkimus dėl geofizikinių tyrimų „Traidenio“ teritorijoje atlikimo. Įmonė, atlikusi geofizikinius tyrimus, nustatyta tvarka pateikė savo tyrimų ataskaitą Lietuvos geologijos tarnybai (LGT).

2019 m. rugsėjo 23 d. LGT įvertino atliktų geofizikinių tyrimų ataskaitą ir toliau rekomendavo „Traidenio“ teritorijoje atlikti ekogeologinius tyrimus, kurių metu būtų tikslinami užkastų atliekų kiekiai, nustatytas bendras žemės užterštumas.

„Atsižvelgiant į tai, AAD šiuo metu rengia techninę specifikaciją planuojamiems ekogeologiniams tyrimams ir vykdo pasiruošimą viešiesiems pirkimams minėtai paslaugai atlikti“, – sakė I. Krištopaitytė.

Ar buvo padaryta žala, nežino

Šiuo metu galimai aplinkai padaryta žala dar nėra apskaičiuota, nes nėra atlikti ekogeologiniai tyrimai ir dėl to nežinomi užkastų atliekų kiekiai.

„Remiantis atliktų tyrimų rezultatais ir žinant užkastų atliekų apimtis, įmonė bus įpareigota sutvarkyti užterštą teritoriją. Jeigu įmonė atliekas geranoriškai pašalins (atiduos atliekų tvarkytojams), o ekogeologinių tyrimų metu paimti mėginiai parodys, kad grunto taršos nėra, tokiu atveju žala įmonei gali būti neskaičiuojama (sutvarkius ir atstačius užterštą teritoriją į pirminę būklę). Jei bus fiksuojama neleistina tarša, teritorijos savininkas bus įpareigotas pateikti priemonių planą su numatytomis vykdyti atkūrimo priemonėmis ir, AAD patvirtinus, jį įvykdyti“, – aiškino I. Krištopaitytė.

Departamento specialistė negalėjo pasakyti, ar į visus anoniminius skundus reaguoja taip uoliai, kaip „Traidenio“ atveju.

Pasak I. Krištopaitytės, AAD 2018 m. gavo 18 265 pranešimus apie galimus aplinkosaugos pažeidimus. Nuo 2019 m. pradžios iki spalio 31 d. gauti 14 784 pranešimai. Statistikos, kiek iš jų yra anoniminiai, AAD neveda.

„Pažeidimo tyrimas yra pradedamas, jei atlikus pirminį patikrinimą, gauta informacija pasitvirtina“, – sakė AAD viešųjų ryšių specialistė.

Apie gresiantį pavojų Alytuje įspėjo prieš trejus metus

S. Leonavičius stebisi, kad anoniminis skundas paskatino aplinkosaugininkus iš Vilniaus su visa valstybės galia užgriūti „Traidenį“, tačiau net ir tai nepadėjo nustatyti aplinkai neva padarytos žalos.

Tačiau žinomo Alytaus verslininko įspėjimai apie gresiančią ekologinę nelaimę Alytuje buvusios miesto valdžios ir aplinkosaugininkų Vilniuje rimtai nesudomino.

„Kai yra politinis užsakymas, atsiranda ir pinigų, ir darbuotojų tirti anoniminį pareiškimą, terorizuoti niekuo dėtą įmonę“, – piktinosi S. Leonavičius.

Žiniasklaidoje skelbta, kad vienas didžiausių Alytaus investuotojų prieš trejus metus įspėjo tuometį Alytaus merą Vytautą Grigaravičių ir tuometį vicemerą, dabartinį vidaus reikalų viceministrą Tautvydą Tamulevičių, kad vieną dieną miesto netvarkomoje pramonės teritorijoje gali kilti gaisras.

Baldų fabriką valdantis danų verslininkas Esbenas Jakobsenas teigė buvęs šokiruotas, kad jo perspėjimai miesto valdžiai liko be atsako. Galbūt dėl valdžios abejingumo danų verslininkui šiemet teko su siaubu stebėti, kaip dega pastatų kompleksas, kuriame veikia ir jo fabrikas.

E. Jakobseno įmonės „Jakobsen Home“ adresas yra toks pats kaip ir sudegusios padangų perdirbimo įmonės „Ekologistika“. Milžiniškame pastatų komplekse, Pramonės g. 1, veikia ir kitos įmonės.

Dėl kilusio gaisro, pasiglemžusio padangų perdirbimo gamyklą ir nepaprastai užteršusio aplinką, verslininkas teigė patyręs didžiulių nuostolių. Jo nuomone, šio gaisro buvo galima tikėtis, nes daugelis įmonių neatsakingai tvarkė atliekas.

Buvęs Alytaus meras V. Grigaravičius žiniasklaidai teigė, kad su AAD specialistais apvažiavo teritoriją ir įspėjo įmonių vadovaus dėl netvarkos, tačiau „Ekologistikai, kurios teritorijoje šiemet kilęs gaisras sukėlė ekologinę katastrofą, priekaištų neturėjo.

Danų verslininkas svarstė, kad dalį atsakomybės dėl Alytuje kilusio gaisro turi prisiimti buvusi miesto valdžia.

Valstybės institucijos kratosi atsakomybės

Spalio 16 d. Alytaus Pramonės rajone įsikūrusioje įmonėje „Ekologistika“ kilusį gaisrą ugniagesiai gesino ir su jo padariniais kovojo apie 10 dienų.

Alytaus meras Nerijus Cesiulis pirmadienį paskelbė, jog, savivaldybės užsakytų tyrimų duomenimis, po gaisro vandenyje rasti cheminiai junginiai, galintys sukelti vėžį, normą viršija kelis šimtus kartų.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika šia informacija abejojo ir teigė, kad teritorijoje, kurioje įsikūrusi gaisro nuniokota įmonė, buvo užteršta ir anksčiau. Esą 2004 m. atlikti grunto tyrimai rodė 80 kartų normas viršijančią taršą.

Alytaus meras N. Cesiulis anksčiau feisbuke rašė, kad po gaisro gesinimo likę dešimtys tūkstančių kubų juodo smirdančio vandens jau dabar pamažu geriasi į gruntą, o tada greičiausiai keliauja į Gulbynę ir Nemuną. Skaičiuojama, kad avarijos metu į Nemuną jau ištekėjo 145 tūkst. kubų nevalyto vandens.

Aplinkos apsaugos ministerija siūlo užterštą vandenį labai mažais kiekiais leisti į miesto nuotekų sistemą ir valyti kartu su nuotekomis arba jį perpumpuoti į nenaudojamą saugyklą. Ir tik išvalius pamažu perduoti į biologinio valymo pradžią. K. Mažeikos teigimu, šie sprendimai būtini, kad vanduo būtų maksimaliai išvalytas ir į Nenumą patektų švarus.

Alytaus mero nuomone, po gaisro gesinimo didžiuliuose rūsiuose subėgusį užterštą juodą vandenį paleidus per valymo įrenginius jis vis tiek į Nemuną pateks nevalytas, nes toks vanduo užmuša visus valymo įrenginiuose esančius mikroorganizmus. Valymas iš esmės nevyksta.

„Tuo metu atsakingos valstybės institucijos kratosi atsakomybės ir bet kokiame žingsnyje visą naštą nori permesti ant savivaldybės pečių“, – piktinosi N. Cesiulis.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite