Meras V. Makūnas: epidemiologinė situacija Kauno rajone yra valdoma

Kaunas
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Savaitgalį sušaukus skubų pasitarimą Kauno rajono savivaldybėje, aptarta sveikatos priežiūros įstaigų veikla pandemijos laikotarpiu, kai pastarosiomis dienomis epidemiologinė situacija visoje Lietuvoje toliau blogėja.

Pasak pranešimo, svarbiausias posėdžio, kuriame dalyvavo sveikatos priežiūros įstaigų bei Kauno rajono savivaldybės vadovai, klausimas – kaip tinkamai ir operatyviai suvaldyti antrąją COVID-19 ligos bangą. Pasitarimo metu taip pat buvo tartasi ir dėl Kauno rajono karščiavimo klinikos Garliavoje veiklos atnaujinimo. Ji galėtų žymiai prisidėti nukreipiant karščiuojančių pacientų srautus iš ligoninių priimamųjų skyrių.

„Situacija Kauno rajone yra valdoma. Gerai, kad mūsų mokyklose nėra jokių ligos židinių, mokymo procesas vyksta sklandžiai ir nepertraukiamai. Dirbame kaip darni komanda, todėl dar labiau susitelkę ir mobilizavęsi, galėsime sėkmingai įveikti ir antrąją COVID-19 ligos bangą“, – teigė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Sergamumo COVID-19 rodiklis iki savaitgalio Kauno rajono savivaldybėje buvo 77,8 šimtui tūkstančių gyventojų (šiek tiek daugiau nei bendras Lietuvos rodiklis – 74,6).

Savivaldybės gydytoja Milda Labašauskaitė priminė, kad, atsižvelgiant į ekstremalią situaciją, buvo nuspręsta skiepyti nuo gripo rajono gyventojus. Savivaldybės lėšomis skiepijama maždaug 1,5 tūkst. norinčiųjų. Per pastarąsias savaites buvo paskiepyti visi sveikatos įstaigose dirbantys medikai, kurie to pageidavo. Skiepų jau sulaukė beveik 1000 žmonių, dirbančių Savivaldybėje, seniūnijose, ugdymo, globos ir socialių paslaugų įstaigose, visuomenės sveikatos biure, bibliotekose, muziejuose, kultūros, sporto mokyklose. Skiepo sulauks dar pusšimtis žmonių, kurie pareiškė norą gauti nemokamą skiepo vakciną ir registravosi per Visuomenės sveikatos biurą.

„Nuolat atliekame profilaktinius tyrimus COVID-19 ligai nustatyti gydymo bei socialinės globos įstaigų darbuotojams. Taip pat papildomai tiriame pacientus, kurie gydymo įstaigose praleido daugiau negu 48 valandas. Šis testavimas jau tapo mūsų kasdienybe“, – pasakojo M. Labašauskaitė.

„Visus greitosios darbuotojus testuojame pagal labai griežtą grafiką, 2 kartus per mėnesį, kartais net dažniau“, – patvirtino Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Nelita Gudžiūnaitė-Bybartienė. Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorės Dainoros Kudzinskienės teigimu, jos vadovaujamos įstaigos darbuotojai, dirbantys slaugos ligoninėje, testuojami kas savaitę.

Anot savivaldybės gydytojos, profilaktiniai tyrimai iš nosiaryklės vyksta sklandžiai, nes pakaunės PSPC Domeikavos ambulatorijoje yra atsakingas personalas už šių tyrimų atlikimą bei jų pristatymą į laboratoriją. Siekiant suteikti dar kokybiškesnę paslaugą, prie ambulatorijos bus pastatytas modulis, kuriame saugiai ir operatyviai būtų atliekami ne tik profilaktiniai tyrimai iš nosiaryklės, bet ir atliekami greitieji testai tikslinėms gyventojų grupėms ištirti.

Pasak Savivaldybės, nuo pavasario, nuo pat karantino pradžios, nenutrūkstamai dirba ir Kauno rajono Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Jie itin padeda skambučių centre, kur teikia gyventojams konsultacijas dėl saviizoliacijos, dėl COVID-19 tyrimų.

Biuro direktorius Laurynas Dilys pasitarime užsiminė, kad pandemijos metu susiformavo glaudus bendradarbiavimo su mokyklomis modelis: specialistai vyksta į mokyklas, kuriose organizuoja įvairius mokymus, teikia konsultacijas ir kitą reikalingą pagalbą.

Garliavos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Nijolė Kliučienė patvirtino, kad, jeigu reikėtų, galima vėl atidaryti karščiavimo kliniką. „Iš anksto pasiruošime darbo grafikus, kad gydytojai žinotų, kuriomis dienomis jiems tektų dirbti šioje klinikoje, apsitarsime dėl pamainų kiekio ir panašiai“, – aiškino direktorė.

ELTA