Angle down Atgal

MEMORANDUMAS dėl klausos negalią turinčių asmenų didesnės integracijos vietos savivaldoje

Tai yra skaitytojo nuomonė, už kurios turinį Etaplius.lt redakcija neatsako.

MEMORANDUMAS

2019 m. kovo 27 d.

Šiauliai

Išrinktam Šiaulių miesto merui Artūrui Visockui

Šiaulių miesto savivaldybė

Gerbiamas mere,

Rinkėjų procentinis aktyvumas Šiaulių mieste vietos savivaldos rinkimuose vis dar išlieka labai žemas, nors per pastaruosius 8 metus vykusius trejus rinkimus šoktelėjo į viršų beveik 5 procentais. 2019 m. vykusiuose vietos savivaldos rinkimuose dalyvavo beveik 44 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų. 2015 metais šis skaičius siekė beveik 41 procentą, o 2011 m. – 39 procentus. Absoliutūs skaičiai rodo panašią tendenciją – nors gyventojų, o taip pat atitinkamai savivaldybėje registruotų ir rinkimų teisę turinčių rinkėjų skaičius maėja, bet dalyvaujančių rinkimuose asmenų skaičius išlieka beveik toks pat arba auga. Jei 2011 metais rinkimuose dalyvavo 36996 rinkėjai, 2015 metais – 36238, tai 2019 metais jau 37521 (žiūrėti priedą).

Pasibaigus rinkimams politikos apžvalgininkai ir parlamentinių partijų pirmininkai pabrėžia tą patį, ką teigiate ir Jūs, – gyventojų aktyvumas padidėjo dėl Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo pasikeitimo 2015 metais, kuomet buvo leista rinkėjams merus rinkti tiesiogiai, o rinkimuose dalyvauti ne tik partijoms, bet ir rinkimų komitetams, suburtiems specialiai savivaldos rinkimams. Iki tol vykusiuose rinkimuose tarybos nariai merą rinkdavo iš išrinktų tarybos narių tarpo (koalicijos sutarties pagrindais), o išrinktojo mero asmenybė ne visada atitikdavo gyventojų turėtus lūkesčius. Pasikeitus Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymui gyventojai pajuto, kad jų dalyvavimas rinkimuose turi ne simbolinę reikšmę, o įgyvendina vieną iš svarbiausių vietos savivaldos principų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme, - atstovaujamosios demokratijos.

Pristatydami rinkiminę programą savo organizuotose priešrinkiminiuose susitikimuose su gyventojais ne kartą pabrėžėte Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme išvardintus vietos savivaldos principus. Pasak Jūsų, vienas iš svarbiausių savivaldos principų ir yra atstovaujamosios demokratijos principas. Atstovaujamoji demokratija – rinkėjų ir vietos bendruomenės problemų sprendimas per demokratiškai išrinktus atstovus, iškeliant problemas politinėse savivaldybių tarybų darbotvarkėse. Jūsų teigimu šiuo metu per mažai žmonių žino ir negali įvardinti, kas juos atstovauja savivaldybių tarybose, o didžioji dauguma neįvardintų nė vieno tarybos nario vardo ir pavardės, nes vis dar per mažai domisi savivalda.

Siekdami įtraukti žmones į savivaldą, sprendimų priėmimą ir pačios savivaldos supratimą, siekdami padaryti sprendimų priėmimą skaidresnį, norėdami užtikrinti priimamų sprendimų viešumą 2016 metais ėmėte transliuoti savivaldybės tarybos posėdžius viešai savivaldybės kanale „Youtube“ platformoje. Gyventojai realiu laiku turi galimybę stebėti posėdžius, o negalintys stebėti tiesiogiai, taip pat turi galimybę peržiūrėti posėdžių įrašus. Su posėdžio darbotvarke, joje nagrinėjamais klausimais, sprendimų protokolais ir susijusiais dokumentais, o taip pat balsavimo statistika gyventojai gali susipažinti savivaldybės tinklalapyje www.siauliai.lt. Tuo pačiu interneto adresu gyventojai gali sužinoti tarybos sudėtį, kokiam komitetui jie priklauso, pamatyti jų kontaktinius duomenis.

Pastebėta, kad virš 100000 tūkstančių gyventojų turinčio Šiaulių miesto tarybos posėdžiai nėra labai populiarūs. Tiesioginės transliacijos metu posėdžius stebi iki 100 žmonių, o įvykusių posėdžių įrašai dėl savo ilgos trukmės sulaukia tik nuo 200 iki 1000 peržiūrų. Jei vieną peržiūrą priskirsime vienam asmeniui, tai statistiškai posėdžius ar jų įrašus žiūri tik 0,2-1 proc. miesto gyventojų. Pabendravus su asmenimis, žiūrinčiais posėdžių įrašus, nustatyta, kad ne visi asmenys žiūri visą posėdį, o tik jiems aktualiausius ar įdomiausius momentus, dažniausiai diskusijas.

Deja ne tik gyventojai mažai domisi vietos savivalda, bet ir vietos savivaldos institucijos ir išrinktieji tarybos nariai savo neveikimu yra sukūrę nelygybę ir neužtikrina tam tikrai socialinei asmenų grupei lygių galimybių susipažinti ir dalyvauti vietos savivaldoje. Kalbame apie klausos negalią turinčius asmenis, kurie neturi galimybės suprasti tarybos narių posėdžių metu išsakomų klausimų pranešėjams, tarybos narių balsavimo motyvų ir replikų po balsavimo, nes posėdžių metu sakomos kalbos nėra verčiamos į gestų kalbą ir/arba titruojamos. Reikėtų pabrėžti, kad Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtoji kalba yra gestų kalba – tai patvirtinta 1995-05-04 d. LRV nutarimu Nr. 630.

Pastebėta, kad kai kurie Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių metu nagrinėjamais sprendimų projektais ir klausimais yra smarkiai diskutuojama, pasisakoma už ir prieš, sprendimų projektų klausimais pasisako ne tik pranešėjai ar tarybos nariai, bet neretai ir suinteresuoti asmenys, - tiek fiziniai, tiek juridiniai, tiek pavieniai, tiek atstovaujantys juos vienijančias organizacijas. Diskusijų pabaigoje vyksta balsavimas ir priimamas sprendimas. Bet klausos negalią turintys asmenys gali matyti tik rezultatą – koks sprendimas buvo priimtas, kiek tarybos narių balsavo „Už/Prieš/Susilaikė“ konkrečiu sprendimo projekto klausimu, bet neturi galimybės suprasti tarybos narių balsavimo motyvų. Nors kartu su nagrinėjamu sprendimo projektu yra pateikiamas aiškinamasis raštas, kuris padeda suprasti administracijos teikiamo sprendimo projekto motyvus, bet tarybai atmetus siūlomą sprendimo projektą, taip ir lieka neaišku kodėl.

Be abejo, suinteresuotas asmuo turi galimybę kreiptis į tarybos narį ir prašyti jo paaiškinti savo balsavimo motyvus raštu, bet iš 31 tarybos nario tik 29 yra nurodę savo elektroninio pašto adresus, kuriais galima kreiptis. 2 tarybos nariai yra nurodę tik telefono numerius, kuriais paskambinęs klausos negalią turintis asmuo negalėtų susikalbėti, nes negirdėtų, kas jam yra sakoma. Tokiu būdu galima teigti, kad ne visi tarybos nariai užtikrina suinteresuotų asmenų teisę gauti informaciją, o tuo pačiu ir neįgyvendina atstovaujamosios demokratijos principą.

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 2017 metų Lietuvos kurčiųjų draugijos duomenimis Šiaulių miesto savivaldybėje buvo registruoti 301 klausos negalią turintis asmuo, iš kurių 11 yra vaikai iki 18 metų, t.y. asmenys, kurie neturi balsavimo teisės. Tokiu būdu nesunku nustatyti, kad asmenų, turinčių balsavimo teisę yra 290. Bet kokiu atveju vietos savivaldoje, tiek atstovaujamosios, tiek vykdomosios valdžios) priimami sprendimai tiesiogiai liečia juos visus.

Lietuvos kurčiųjų draugija savo darbotvarkėje nuolat kelia klausimą apie klausos negalią turinčių asmenų didesnę integraciją visose srityse. Europos vietos savivaldos chartijos preambulėje parašyta, kad „piliečių teisė dalyvauti tvarkant viešuosius reikalus – vienas iš demokratijos principų, kuriuos pripažįsta visos valstybės, Europos Tarybos valstybės narės“. Deja, kaip matome, šis principas vienos socialinės grupės atžvilgiu vietos savivaldos lygmenyje įgyvendinamas nepakankamai.

Atkreipčiau Jūsų dėmesį, kad Lietuvos Respublikos seime 2018 m. gruodžio mėnesį buvo įregistruota įstatymo pataisa, kurią priėmus, Nacionalinis transliuotojas „LRT“ būtų įpareigotas labiau pritaikyti transliuojamas laidas kurtiesiems. Darbo grupe seime ėmėsi pataisų teikimo, kuriose numatoma, kad mažiausiai 50 proc. laidų būtų titruojamos, o ne mažiau kaip 20 proc. verčiamos į gestų kalbą. Įstatymo pataisas registravusios seimo narės teigimu Europoje šiuo metu titruojama nuo 20 iki 100 proc. laidų. Šiuos pokyčius seimas ketina nagrinėti seimo pavasario plenarinėse sesijose.

Lietuvoje šiuo metu nėra nė vienos savivaldybės, kuri posėdžius titruotų arba verstų į gestų kalbą. Šiaulių miesto savivaldybė galėtų būti pirmoji, kuri posėdžius verstų į gestų kalbą arba titruotų, nelaukdama įstatymo pataisų ar Lietuvos kurčiųjų draugijos reikalavimų. Bent jau savivaldybės tarybos posėdžių transliacijos su vertimu į gestų kalbą arba titravimu padėtų labiau integruoti šiuo metu dėl fizinės negalios atskirtą socialinę grupę – kurčiuosius. Taip pat prašau Jūsų kreiptis į tarybos narius, kad jie prie savo kontaktinių duomenų būtinai nurodytų ir elektroninių paštų adresus. Tokie sprendimai padėtų įgyvendinti Europos vietos savivaldos chartijoje ir Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatyme iškeltus pamatinius savivaldos principus.

Baigdamas norėčiau pabrėžti, kad visi žmonės yra skirtingi, su individualiais poreikiais. Todėl klausos negalią turinčių asmenų neturėtume laikyti kaip turinčių spec. poreikių – jie tokie patys individualūs asmenys su individualiais poreikiais.

Pagarbiai,

Zakiras Medžidovas

zakiras.medzidovas@gmail.com

Priedai:

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos rinkimai:

2011 m.

2015 m.

2019 m.

Registruotų rinkėjų skaičius

93835

88646

85429

Dalyvavusių rinkėjų skaičius

36996

36238

37521

Procentinė dalyvavusių rinkėjų išraiška

39,43 %

40,88 %

43,92 %

Lentelė Nr. 1. Rinkimų statistika. Šaltinis: VRK, 2019.

Informacijos šaltiniai:

  1. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija. 2011 m. savivaldybių tarybų rinkimų statistika. Prieiga internetu: https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/2011_savivaldybiu_tarybu_rinkimai/output_lt/rezultatai_daugiamand_apygardose/apygardos_rezultatai7141.html.
  2. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija. 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų statistika. Prieiga internetu: https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/2015_savivaldybiu_tarybu_rinkimai/output_lt/rezultatai_daugiamand_apygardose/rezultatai_daugiamand_apygardose1turas.html.
  3. Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija. 2019 m. savivaldybių tarybų rinkimų statistika. Prieiga internetu: https://www.vrk.lt/2019-savivaldybiu-tarybu/rezultatai?srcUrl=/rinkimai/864/1/1506/rezultatai/lt/rezultataiTarNariaiMeraiSavivaldybeje_rpgId-19978.html
  4. 1995 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“. Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.17838?jfwid=-fxdp7rct
  5. Lietuvos kurčiųjų draugija. Informacija. Prieiga internetu: http://www.lkd.lt/enews/id-naujienos_gestu_kalba-news-16476.html
  6. Lietuvos kurčiųjų draugija. Statistika. Prieiga internetu: http://www.lkd.lt/id-statistika.html
  7. Lietuvos radijas ir televizija. 2019-03-18 d. laidos LRT forumas įrašas. Prieiga internetu: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013715363/lrt-forumas
  8. Šiaulių miesto savivaldybė. 2015-2019 m. kadencijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sudėtis. Prieiga internetu: http://www.siauliai.lt/index.php?509325888
  9. Šiaulių miesto savivaldybės kanalas „Youtube“ platformoje. Prieiga internetu: https://www.youtube.com/channel/UCRTZV85J9bTV4WC52cZHfcQ

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite