Meilė be atsako. Ar reikia kovoti už savo laimę?

Vilnius
Freepik.com nuotr.
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Meilė – nuostabus jausmas. Kai mylime – spinduliuojame džiaugsmą, didėja pasitikėjimas savimi, jaučiame neįtikėtiną jėgų antplūdį, mums viskas sekasi. Dažniausiai tokia būsena siejama su abipuse meile.

Kas nutinka, jei paaiškėja, jog ši meilė – be atsako? Pirmoji į galvą šovusi mintis – kančios. Ašaros, nemiga, apatija… Savijauta ir nuotaika gali staigiai kaitaliotis – tai mes pasirengę kovoti už savo meilę, užkariauti mylimą žmogų, tai nuleidžiame rankas ir imame galvoti, jog “nieko iš to jau nesigaus, manęs niekas nemyli”.

Savo praktikoje teko dažnai susidurti su tokia situacija, dėl to nedėstysiu čia jokių teorijų, tiesiog pasidalinsiu stebėjimais. Teko pastebėti, kad meilė be atsako tapdavo neįtikėtino dvasinio ir asmenybės augimo katalizatoriumi tam žmogui, kuris įsimyli. Mažiau, kaip kančias pakeičia suvokimas, supratimas, paskui ateina palengvėjimo jausmas ir, pagaliau, džiugus įkvėpimas. Žmogus suvokia, kad gyvenimas nuostabus ir kad mylėti bet kokiu atveju yra nuostabu.

Ko tiksliai niekada neparekomenduočiau mylinčiam žmogui – tai pasistengti kuo greičiau užmiršti mylimą žmogų, “išmesti jį iš galvos” ir surasi jam/jai pakaitalą. Tai padaryti paprasčiausiai nerealu. Be to, duoti tokį patarimą – reiškia, nuvertinti stiprų mylinčio žmogaus jausmą.

Jei įsimylėjote be atsako, priimkite šį jausmą kaip gyvenimo iššūkį. Užduokite sau klausimą: “kokiu tikslu man duota ši situacija?” (ar jaučiate, kaip šitas klausimas skiriasi nuo visiems įprasto “Už ką man visa tai?!”)

Meilė skirta ne tiek mūsų laimei, kiek giminei pratęsti ir pagerinti, toks buvo gamtos sumanymas. Meilė be atsako gamtai ne mažiau reikalinga už abipusę. Galbūt tokia meilė duodama, kad pagaliau pažvelgtume į save, savo vidų, atrastume ten savo baimes, apribojimus, o po šiais sluoksniais atkapstytume savo talentus ir gabumus. Ir surizikuotume juos realizuoti.

Ne veltui meilė be atsako taip dažnai tampa įkvėpimo šaltiniu. Jos dėka pasaulį išvydo pasaulio literatūros, muzikos, dailės, architektūros šedevrai, kuriais mes ir šiandien žavimės.

Atsakydama į klausimą, ar reikia kovoti už savo laimę, norėčiau pasakyti štai ką: taip kovoti reikia. Tik turėkite galvoje, kad santykiai su kitu žmogumi prasideda nuo santykių su savimi. Pamėginkite užpildyti savo gyvenimą ne vien per kitą žmogų, bet ir per viską, kas gražu: gamtą, muziką, meną. Kovokite už visus tuos laimingus santykius ir tada abipusė meilė (tame tarpe ir su kitu žmogumi) taps normalia jūsų gyvenimo dalimi.

Šaltinis

Šeima ir namai