Angle down Atgal

Tyrimas: medžių sodinimas Europoje gali padidinti lietaus kiekį vasaros metu

Skelbiama, kad Europoje pasodinus 20 proc. daugiau medžių, tai ne tik padėtų kovoti su klimato kaitos padariniais, bet taip pat padidintų ir žemyno lietaus kritulių kiekius.

Žemės dangos pasikeitimai, papildant ją miškais, gali reikšmingai veikti sausumo sąlygas, kurios siejamos su besikeičiančiomis orų sąlygomis, o taip pat vidutiniškai 7,6 proc. gali keisti kritulių sąlygas vasarų metu, teigia mokslininkai.

„Mes darome išvadą, kad kuriant žemės valdymo strategijas prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos švelninimui, reikėtų atsižvelgti į žemės dangos sukeltus kritulių pokyčius“, – rašė žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo autoriai.

Medžiai savyje kaupia anglį ir tokio masto miškų teritorijų padidėjimas žemyne galėtų panaikinti žymią dalį iš beveik 43 milijardų tonų anglies dioksido, kurį, remiantis 2019 metų duomenimis, kasmet išskiria žmonija.

„Nors dėl miškingumo visoje Europoje pastebime vietinį kritulių padidėjimą, miškingumas žiemą gali sumažinti kritulius toliau pavėjui. Vis dėlto, miškų sodinimas vasaros metu padidina kritulius pavėjui, greičiausiai dėl didesnio drėgmės tiekimo miškuose, nei žemės ūkio paskirties žemėje“, – rašo autoriai.

Mokslininkai rašo: „Bendrai mūsų rezultatai pabrėžia, kad žemės dangos pasikeitimai, tokie kaip miškų sodinimas, gali žymiai pakeisti kritulius vidurio platumose, tiek lokaliai, tiek toliau pavėjui. Prognozuojant, kad kintant klimatui Europoje sausros taps intensyvesnės, daugiau dėmesio reikia skirti sąveikai tarp žemės dangos ir vandens prieinamumo.“

Mokslininkai pripažino, kad ne kiekviena Europos valstybė gali realiai padidinti savo miškų plotus 20 proc., nurodydami, kad kai kurios šalys tam yra labiau tinkamos nei kitos.

Tą vertindami tyrėjai potencialą apžvelgė remdamiesi pasauliniu „Global Reforestation Map“ žemėlapiu, ir nustatė, kad 14,4 proc. paviršiaus žemės yra tinkama miškų sodinimui, ypač Britų salose, vakarinėje bei pietų Prancūzijoje, Portugalijoje, Italijoje ir rytų Europoje.

Tyrėjai dar nėra tikri, kodėl didesnio medžių kiekio sodinimas padidintų lietaus kritulius, tačiau taip būtų dėl būdų, kaip jie sąveikauja su debesuotu oru.

Vienas iš tyrimo bendraautorių, Ronny Meier iš Šveicarijos federalinio technologijos instituto, sakė, kad labiausiai medžių populiaciją didinti yra reikalinga Viduržemio jūros regione.

„Ko gero, pats grėsmingiausias klimato kaitos signalas, kurio mes tikimės kritulių atžvilgiu, yra toks vasaros kritulių sumažėjimas, koks jis numatomas pietinėse Europos dalyse, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regione“, – sakė Ronny Meier. – Ir ten, remiantis mūsų tyrimu, miškų sodinimas lemtų kritulių padidėjimą. Taigi, miškų plotų didinimas, ko gero, būtų labai naudingas prisitaikant prie neigiamo klimato kaitos poveikio.“

Gegužės mėnesį Jungtinė Karalystė skelbė, kad tam, jog būtų pasiekti klimato tikslai, kiekvienais metais iki 2035 metų bus didinamas pasodinamų medžių skaičius, iki 143 milijonų per metus.

Tai padvigubintų miškų pasodinimą iki beveik 80 milijonų per ateinančius ketverius metus, daugiausia dėmesio iš pradžių skiriant miestams ir miesteliams.

Miškai dengia 13 proc. Jungtinės Karalystės žemės ploto, palyginimui Prancūzijoje ši dalis sudaro 31, Vokietijoje – 30 proc.

Naujame tyrime atkreipias dėmesys į tai, kad 20 proc. yra tinkamas skaičius daryti įtaką klimato kaitai, nedarant neigiamo poveikio žemės ūkio paskirties žemei.

„Miškais apsodinant 20 proc. žemės paviršiaus virš šiaurinės Europos sumažina žiemos pavėjinius kritulius, demonstruoja silpną signalą centrinėje ir rytų Europoje bei padidina kritulių kiekį vakarų ir pietų Europos pakrančių regionuose,“ – tyrime teigė mokslininkai.

Taip pat yra įmanoma, kad išaugęs lietaus kritulių lygis gali turėti neigiamų padarinių, atsižvelgiant į tai, kad miškai yra „daug grubesnis paviršius nei žemės ūkio paskirties žemė“.

Mokslininkai teigia, kad tai sukelia daugiau turbulencijos žemės – atmosferos sandūroje, be to, miškas labiau paveikia atmosferą nei žemės ūkio paskirties žemė.

Anot jų, ši kliūtis, ši aukštesnė turbulencija virš miškų, ko gero, yra pagrindinė priežastis, dėl ko daugiau kritulių aptinkama regionuose, kur esama daugiau miškų.

Briuselio laisvojo universiteto profesorius Wim Thiery sakė, kad medžių sodinimas nėra vienintelis sprendimas, padėsiantis šalims laikytis 2015 metų Paryžiaus klimato susitarime numatyto įsipareigojimo išlaikyti 1,5 laipsnio šiltėjimą, tačiau tai neabejotinai gali padėti.

Tyrimas paskelbtas moksliniame žurnale „Nature Geoscience“

Gismeteo.lt 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite