REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2019 m. Rugpjūčio 18 d. 18:21

Medkopio pabaigos šventė „Ulioja bitela“

Utena

anonymous anonymousŠaltinis: Etaplius.lt


95207

2019 m. rugpjūčio 15 d. į seniausią Aukštaitijos nacionalinio parko Stripeikių kaimą, pirmąsyk Livonijos kronikose paminėtą 1357 metais, kuriame įsikūręs bitininkystės muziejus kaip kasmet, žolynams žydint, bitutėms dūzgiant, sulėkė bičiuoliai iš visų Lietuvos kraštų tradicinės Medkopio šventės atšvęsti.


Foto galerija:

5d596a2f5d4d3.jpg
5d5969d406694.jpg
5d596a065f998.jpg
5d596a1423d13.jpg
5d596a299f372.jpg
5d596a4c6b1dd.jpg
5d596b20c9c8a.jpg
5d596a8b862e6.jpg
5d596aa2809a6.jpg
5d596adc97729.jpg
5d596b2892853.jpg
5d596b670f43e.jpg
5d596b6d5601f.jpg
5d596bfb7b9d3.jpg
5d596bb748bb2.jpg
5d596bf0390d9.jpg
5d596c2eca4cc.jpg
5d596c7752f32.jpg
5d596c5e43640.jpg
5d596c7213305.jpg
5d596c9fc0ad4.jpg
5d596cce0fc83.jpg
5d596cc544272.jpg

Lietuviai „bičiuolio“ žodžiu vadino žmogų, su kuriuo bendrai prižiūrėjo bičių šeimas, o dabar šiuo gražiu žodžiu vadinami tik ypatingai geri draugai.

Buvusi ir tokia tradicija – gimus sūnui pagamintas avilys vadinamos sūnaus vardu, įleidžiant savų avilių spiečių.

Mūsų tautosakoje gausu bitininkystę atspindinčių pasakų, padavimų, papročių, apeigų ir net sapnų aiškinimų. Kaip kitaip – mokslininkai tvirtina, kad bitės į mūsų kraštus atskrido prieš kokius 6 tūkstančius metų, o į čia atsibastę mūsų protėviai jau rado šiuos vabaliukus.

Į atnaujintą senovinės bitininkystės muziejų, 1984 metais bitininko Broniaus Kazlo įkurtą Vinco Bikaus sodyboje, atvažiavo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, sulėkė žmonės, atsiveždami bitininkystės produktus, įrangą, edukacines programas. Keturių hektarų teritorijoje muziejus šventę pasitinka nauja, didžiausia Europoje interaktyvia ekspozicija apie bites ir bitininkystę. Muziejus, įveikęs laiko tėkmę, išsaugojęs kūrėjo idėjas pasitiko naujomis ekspozicijomis, kurios padeda gerai pažinti medų, tradicijas. Muziejus unikalus tuo, kad jungia viską, kas nacionaliniame parke svarbiausia – biologinę įvairovę, vietovardžius, tradicijas, kultūrą, papročius ir, svarbiausia žmones.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sveikino šventės dalyvius:

Atrodytų, kad muziejų turime daug. Šis muziejus ypatingas tuo, kad tai bičių muziejus. Mūsų istorija ir tauta labai susijusios. Mes panašūs į bitutes,- esame darbštūs ir visuomeniški, mokame dirbti, siekti ir išgyventi bet kokius sunkumus. Bitės šiuo metu išgyvena daug iššūkių: globalizaciją, gamtos taršą. Ne be reikalo gegužės 20-tą Jungtinių Tautų Organizacija paskelbė tarptautine Bitės diena. Lietuva nusprendė prisijungti ir kartu su Slovakija ir Slovėnija vykdė projektus. Džiaugiuosi, kad prieš metus čia atsirado projektas, kurį sugebėjo padaryti muziejaus vadovybė ir atsirado nauja ekspozicija: kokia bitininkystė buvo istoriškai ir kokios galima tikėtis. Pernai gavau pasiūlymą padovanoti vieną avilį muziejui, kadangi naujoje gyvenamoje vietoje bičių laikyti negalėsiu. Bitės sunkiai adaptavosi, bet dabar neša medutį.

Šiame muziejuje yra trys Prezidentui Valdui Adamkui Ukrainos Prezidento Viktoro Juščenkos su bitėmis padovanoti, aviliai, tad dovanoti bites muziejui būtų labai graži prezidentinė tradicija.

Ekspozicijos aprašomosios dalies autorė Dr. Aistė Andriušytė, bičių dūzgesį išvertusi į lietuvių kalbą:

- Ekspozicija bičių pasaulį atskleidžia labai įvairiomis briaunomis. Aspektai muziejuje sudėlioti atskiromis temomis, svarbiausias tikslas buvo sekti muziejaus įkūrėjo Bronislovo Kazlo pagrindine mintimi: visas pasaulis, bitės, gėlės, augalai ir mes patys esame dvasinės prigimties. Ne šiaip sau bitė daugelyje pasaulio tautų laikoma šventu gyviu, suprantamu tarp žemiškojo ir dvasinio pasaulio lygmenų. Šiuo sąryšingumu, kurį išreiškia bitės, būtina prisiminti, kad esame rimto rūpesčio aplinkos ekologijos padėties akivaizdoje.

Atidarydami naują muziejaus ekspoziciją, šimtaraštę juostą atrišo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius Giedrius Kukanauskas ir muziejaus direktorė Danutė Indrašienė.

Šventės dalyviai, kartu su etnografiniu ansambliu dainuodami sutartines, tilteliu per Tauragnos upelį prie bičių motinėlės Austėjos klėtelės ir bičių tėvo Bubilo skulptūros nuėjo.

Nuo senų senybos, švęsdami Medkopio pabaigos šventę, besidalindami duona ir medumi dėkavodavo deivei Ladai, kad bitelėms žolynėlį užaugina.

- Atanešem švintų ugnelį, jų kurdami, žemai galvų linkdami, aukosima Austėjai ir Bubinui medų, duonų ir žolynus per Žolinį iš gražiausių pievų surinktus.

Atnešėm Austėjai, bičių motinėlei, juodos duonos kepalėlį šviežio derliaus. Kad bitelas per žiem sočias būtų, šeimynos drūtos ir vieningos būtų, medaus koriai sunkiausi, kad bičiuoliams nestigtų duonos nei savam, nei svečiui.

Bubilui medaus kaušų, kad bitelas stipriai kitais metais per laukus skristų, spiečių juodi debesėliai toli nuo namų nenulėktų, medaus koriai sunkūs neatkeliami būtų, kad bičiuoliams nestigtų nei medaus, nei midaus.

Žolelės žaliausios, kvietkeliai gražiausi, raudonas kvietkas Bubilui tėveliui, balta gėlelė Austėjai motinėlei. Ugnelės dūmeliu pačia gražiausias bičiulių myslas nuneša.

Prie švintos ugnelas, pamaitini Austėja ir Bubilas duoneli ir medum, tomis gėrybėmis su jumis, bičiuliai, dalinamės. Paimkit kožnas pa duonas kusnelį, mirkykit medaus lašely ir dėkit sava burnelan, kad visi bičiuoliais būtum, kad sutartines bitelam giedotum.

Po šių iškilmių kas koncerto nuėjo pasiklausyti, kas edukacinėse programose ar muziejaus ekspozicijoje praprusti, kitiem parūpo arba pinigėlį atminimu nusikalti, ar bitininkų meistriškumo padabot, midaus virimo paslapčių išsiklausinėt, gastinčių nuspirkt.

 



REDAKCIJA REKOMENDUOJA