Mažųjų rajonų ligoninės vienijasi bendram tikslui

Ignalina
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Rugsėjo 3 dieną Ignalinos rajono savivaldybėje jos iniciatyva organizuotas pasitarimas, kuriame aptarta padėtis mažosiose rajonų ligoninėse, išsakytos mintys dėl būtinybės vienytis, aiškiau išreikti savo pozicijas ir inicijuoti šių ligoninių statusą ir veiklą reglamentuojančių dokumentų parengimą.

Pasitarime dalyvavo Ignalinos, Molėtų, Prienų, Kupiškio, Šilalės, Pakruojo rajonų ligoninių, Panevėžio teritorinės ligonių kasos vadovai, Seimo nariai.

Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas teigė, kad būtina nedelsiant surasti idėją mažosioms ligoninėms, nes pastaruoju metu viskas apsiriboja tik kalbomis, daugybe neatsakytų klausimų, savotišku rajonų ligoninių ir savivaldybių ignoravimu. Mero nuomone, reikia atsižvelgti į žmonių nuomonę: „Esu kalbėjęs ir su vyresniais, ir su jaunesniais žmonėmis, todėl galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad mūsų gyventojai nori terapijos paslaugų. Susirūpinimas labai didelis. Rajono patrauklumas ypač mažėja jaunoms šeimoms, kurioms svarbu, kur ir kaip bus gydomi jų vaikai...“. Kalbėta apie studijų rėmimo programą, jaunų specialistų pritraukimą, tačiau apgailestauta, kad nieko prisikviesti nepavyks, jei nebus perspektyvų ir galimybės tobulėti.

Ignalinos rajono ligoninės direktorė Drąsuolė Jatulienė sakė, kad pastaruoju metu ligoninių tinklo pertvarkymo klausimas labai aktualus, darbuotojai neužtikrinti nei dėl įstaigos veiklos, nei dėl savo ateities. „Susidaro įspūdis, kad vyksta derybos be teisės derėtis. Rajonų ligoninės spaudžiamos į kampą, pačios sau turi nertis kilpą. Visiškai neatsižvelgiama į gyventojų ir vietos vadovų nuomonę ir lūkesčius...“,– dėstė direktorė.

Jai pritarė ir Molėtų rajono ligoninės vadovas Vaidotas Grigas, akcentavęs diskusijos ir sveikatos strategijos nebuvimą, taip pat dvigubų standartų taikymą didžiosioms ir mažosioms ligoninėms. Molėtų rajono savivaldybė, pasak V. Grigo, šiuo metu dar nėra apsisprendusi, ar išlaikys ligoninės paslaugas jas subsidijuodama, ar ieškos partnerio, prie kurio galės prisijunti ir tapti filialu. Švietimas, kultūra ir sveikatos apsauga yra pagrindiniai dalykai, lemiantys rajono patrauklumą, o šiuo metu, kaip minėta, rajonai palikti likimo valiai.

Susitikime kalbėjęs Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidentas Vygandas Sudaris kaip vieną didžiausių pertvarkos problemų įvardijo pacientų srautų valdymą. Po ligoninių tinklo pertvarkos didžiųjų miestų ligoninės, jo nuomone, taps dar sunkiau prieinamos rajonų gyventojams, o ir jos pačios vargiai yra pasirengusios priimti tokius srautus pacientų. Kita problema – detalieji reikalavimai sveikatos priežiūros paslaugoms yra vienodi ir II ir III lygio įstaigoms. Tai įgyvendinti nerealu ir ne visada pagrįsta. Trečias dalykas – ligonių kasos už tokias pačias sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas tų pačių gydytojų III lygio ligoninėje, apmoka ženkliai daugiau. Sutvarkius identiškų paslaugų apmokėjimo skirtumo tarp II ir III lygio įstaigų klausimus, Sveikatos draudimo fonde užtektų lėšų ir rajoninėms ligoninėms.

Ignalinos rajono mero pavaduotojo Manfredo Žymanto nuomone, reforma nevyksta, nes dar nebuvo rimtų reformatorių, o ministerijos siūlomas ligoninių jungimas Ignalinai būtų pražūtingas, nes didesnė įstaiga pasiimtų visą srautą ligonių, palikdama tik slaugos paslaugas. „Jungimasis galimas tik tuo atveju, jei mums padėtų, o ne mus suvalgytų“,– sakė vicemeras.

Diskusijoje dalyvavo ir savo įstaigų situaciją aptarė Prienų ir Kupiškio rajonų ligoninių vadovės Jūratė Milaknienė ir Roma Ramanauskienė. Jų nuomone, mažųjų ligoninių problemos yra panašios. Trūksta aiškumo, nuolat tenka sukti galvą dėl specialistų trūkumo, kai kurie reikalavimai mažoms ligoninėms yra nepakeliami arba pertekliniai, neįsisavinami slaugai skirti pinigai, kai tuo tarpu kitų paslaugų kvotos viršijamos ir t.t.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas kvietė pripažinti realybę ir sakė, kad rajonų ligonines į kampą stumia ne ministerija, o demografinė padėtis, tą rodo statistiniai duomenys ir jų negalima ignoruoti. Direktorius patikino, kad artimiausiu metu tikrai niekas neuždarinės ligoninių, tačiau ir jos pačios, atsižvelgę į pacientų poreikius, turėtų siūlyti veiklos modelius.

Seimo narys Julius Sabatauskas priminė, kad kažkada, svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro Ju­ro Po­žė­los iniciatyva, buvo rengiami ma­žos ra­jo­no li­go­ni­nės sta­tu­są ati­tin­kan­tys kri­te­ri­jai. Juose nu­ma­ty­ta, kad ma­žo­je ra­jo­no li­go­ni­nė­je turėtų būti vi­daus li­gų sky­rius, slau­gos ir vai­kų li­gų skyriai, reanimacijos ir ambulatorinės paslaugos. LSDP frakcija pasirengusi registruoti atitinkamą įstatymo pataisą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Raimundas Martinėlis žadėjo kelti šį klausimą komitete ir iš sveikatos apsaugos ministerijos reikalauti aiškaus plano ir strategijos.

Rezoliuciją dėl ligoninės veiklos ir ateities perspektyvų yra parengusi ir Prienų ligoninė. Kaip sakė J. Milaknienė, Prienų savivaldybės vadovai vienareikšmiškai pasisako tik už ligoninės kaip atskiros įstaigos išsaugojimą. Tai minčiai labai pritarė ir Ignalinos savivaldybės meras. Jis teigė, kad mažųjų ligoninių statusas turi būti įtvirtintas įstatyminiu lygmeniu. „Laukti negalime, bendromis pastangomis turime judėti į priekį. Tikiuosi, kad mums pagelbės ir čia dalyvaujantys, ir kiti Seimo nariai, kurie rūpinsis savo ateities karjera ir vadovausis sveiku protu...“,– kalbėjo meras. Pasitarime nuspręsta visų bendru sutarimu parengti bendrą dokumentą dėl mažųjų ligoninių statuso. Jis bus teikiamas Seimui, Vyriausybei, sveikatos apsaugos ministerijai.