Angle down Atgal

Mažesnis greitis lyjant lietui: užsienyje įprasta, Lietuvoje – nematyta

Saugaus eismo ekspertai lietui lyjant rekomenduoja sumažinti važiavimo greitį. Atrodo, lietuviai turėtų būti įpratę prie lietaus, tačiau eismo įvykių suvestinės atskleidžia skaudžią tiesą – dalis vairuotojų arba nelabai kreipia dėmesį į sudėtingesnes eismo sąlygas, arba per daug pasitiki savo jėgomis.

Kokį saugų greitį pasirinkti esant šlapiai kelio dangai, vairuotojai Lietuvoje sprendžia savo nuožiūra, tuo tarpu užsienyje įprasta praktika, jog didžiausią maksimalų leistiną greitį nurodo kelio ženklai.

Greitį ribojantys kelio ženklai, atsižvelgiant į oro sąlygas, įprasti tokiose šalyse kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Šveicarija ar net Romunija.

„Vokietijoje tokių ženklų galima rasti labai daug. Autostradose stovi įprasti kelio ženklai, nurodantys maksimalų leistiną greitį, o po jais kabo lentelė, nurodanti, koks maksimalus leidžiamas greitis lyjant lietui – tai greitis gali būti sumažinamas net iki 80 km/val.“, – pastebi legendinis Lietuvos lenktynininkas S. Brundza.

Ar reikia tokių greičio apribojimų Lietuvoje?

Užsienio šalyse greitį ribojantys kelio ženklai dėl oro sąlygų – dažni, bet tik ne Lietuvoje.

Galbūt tokių greičio apribojimų bei ženklų mūsų šalies keliuose ir nereikia?

„Ar reikėtų Lietuvoje greitį ribojančių kelio ženklų dėl oro sąlygų, deja, bet atsakymą pateikia žuvę žmonės“, – atkreipia dėmesį S. Brundza.

Maždaug prieš mėnesį automagistralėje Vilnius–Kaunas–Klaipėda 208-ame km įvyko tragiška avarija, kurios metu mirtinai partrenktas kitiems žmonėms padėti sustojęs vairuotojas.

Tuomet, važiuojant Klaipėdos link, 5 km už Kryžkalnio, moters vairuojamas BMW automobilis dėl slidžios kelios dangos nesuvaldytas nuslydo į griovį ir apvirto ant stogo.

Pamatęs šį eismo įvykį pro šalį važiavęs mikroautobuso vairuotojas neliko abejingas ir sustojo padėti nukentėjusiai moteriai.

Po kiek laiko toje pačioje vietoje važiavęs kitas BMW taip pat paslydo ir vertėsi į tą patį griovį.

Pakeliui slysdamas automobilis nutrenkė padėti sustojusį ir šalikelėje ėjusį mikroautobuso vairuotoją. 47-erių metų vyras žuvo įvykio vietoje.

„Jei toje pačioje vietoje nuo kelio nulekia keli automobiliai, tai akivaizdu, kad kažkas negerai ir reikia atitinkamai perspėjančių kelio ženklų“, – pastebi automobilių ekspertas Stasys Brundza.

Dėl šio eismo įvykio vyksta ikiteisminis tyrimas ir ekspertai analizuos susidūrimo aplinkybes. Bet tai tik vienas iš daugelio eismo įvykių, kurie įvyksta esant šlapiai kelio dangai.

Garsus lenktyninkas pastebi, kad Lietuvoje yra kelių, kur nuolatos eismo sąlygas sunkina tam tikri gamtos reiškiniai.

Pavyzdžiui, važiuojant nuo Klaipėdos ties Babtais (Kauno raj.), atėjus rudeniui, ant kelio kone nuolatos eismo sąlygas sunkina rūkas, tačiau nėra nei vieno apie tai įspėjančio eismo ženklo.

„Visiška priešingybė Vokietijos keliuose – galima rasti daug vietų, kur stovi ženklas, apribojantis greitį ir nurodoma, kokiomis sąlygomis tai būtina padaryti – lyjant lietui ar esant rūkui“, – teigė S. Brundza.

Kodėl būtina sumažinti greitį?

Įvairių tyrimų metu atskleidžiama, kad esant šlapiai kelio dangai nori nenori, tačiau sustoti reikia kur kas ilgesnės kelio atkarpos, nei esant sausai kelio dangai.

Tinkamai neįvertinus eismo sąlygų net ir su geriausiomis padangomis negali būti ramus, kad pavyks išvengti akvaplanavimo.

„Vieno Vokietijoje atlikto testo metu palygintos tos pačios padangos stabdant avariniu būdu, gauti tokie rezultatai: ant sausos dangos automobiliui sustoti reikėjo 34,9 m, o ant šlapios dangos prireikė 35 m atstumo – maždaug tas pats.

Tačiau skirtumas tas, kad ant sausos kelio dangos automobilis važiavo 100 km/val. greičiu, o ant šlapios dangos – 80 km/val.

Vadinasi, važiuojant 20 km/val. lėčiau reikės maždaug to paties stabdymo kelio ir valdymo savybių.

Taip pat nereikėtų pamiršti akvaplanavimo tikimybės – net ir su geriausiomis padangomis jau nuo 90 km/val. greičio padanga gali prarasti sukibimą su asfaltu ir automobilis praras kontrolę“, – pasakojo automobilių ekspertas.

Ne paslaptis, kad mūsų šalies net ir pagrindiniai keliai, tokie kaip magistralė Vilnius-Klaipėda, nėra idealiausios būklės, o vairuotojai kartais net vengia važiuoti pirma eismo juosta, kuri turi gana gilias provėžas, o tai toli gražu neprisideda prie saugaus eismo ir ypač, kai provėžose kaupiasi vanduo.

Anot S. Brundzos, siūlymą Lietuvoje įdiegti kelio ženklus, kurie nurodytų greičio ribojimus esant lietui, pirmą kartą pasiūlė dar prieš 10 metų, o paskutinis toks siūlymas valdžiai pateiktas praėjusių metų rudenį.

„Kiek dar turi susižaloti ar žūti žmonių, kad imtis elementarių saugumo priemonių, kurios nereikalauja didelių investicijų, bet nauda didelė.

Užtektų vieną, antrą kartą pamatyti tokius kelio ženklus, o trečią kartą vairuotojas jau instinktyviai sumažintų greitį“, – įsitikinęs S. Brundza.

Užsienio valstybėse greičio apribojimai esant tam tikroms oro sąlygoms ir apie tai įspėjantys kelio ženklai nors ir įprasti, tačiau Lietuvoje tai dar neatrasta naujovė.

Autobanas.lt

comment Skaitytojų komentarai (1)

Taip pat skaitykite