Mažas angelėlis prišaukė didelę kolekciją

Marijampolė
Redos BRAZYTĖS nuotraukos
Marija Burbienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Trumpa pažintis su iš antikvarinės parduotuvės pakilia nuotaika išskubančiu vyru nuvedė į Angelų karalystėje. O joje – erdviame kambaryje – šviesa ir ramybė sklido ne tik nuo daugiau kaip pustrečio tūkstančio eksponatų, bet ir nuo į jaukų vienkiemį juos sukvietusios moters.

Kiekvienas turime savo Angelą sargą

Kolekcionuoti kokius nors daiktus Nijolė Birštonienė sako neturėjusi pomėgio, tačiau šią „ligą“ prišaukė mažytis angeliukas.

– Buvo toks laikotarpis, kai niekas nesisekė. Buvęs pilnas namas žmonių liko beveik tuščias – išėjus tėvams, vyrui, likau viena su vaikais. Buvo tokia tuštuma, nors išėjusiųjų, ypač mamos, kuri buvo labai tikinti, globą visada jaučiu... Po daug metų Vilniuje, prie Petro ir Povilo bažnyčios nusipirkau angeliuką – ir pajutau ramybę. Nuo to viskas ir prasidėjo – pradėjau angelų ieškoti antikvarinėse parduotuvėse ir turguose, vežiausi iš kelionių, siunčiausi internetu, – kaip tapo angelų kolekcininke pasakoja Nijolė ir patikina, kad kiekvienas turime savo Angelą sargą. Pajusti jo globą svarbu ne tik jai – medikei, kiekvieną dieną skubančiai pas Vilkaviškyje ir Kybartuose pagalbos laukiančius žmones, bet ir jos pacientams.

2567 angelai! Tiek buvo tądien, kai lankėmės Nijolės namuose. Ir nežinia, kada tas skaičius pasikeis, kada naujas angelas atskris – prie jau esančių dar vienas, keli ar keliolika nutūps.

Sendaikčiuose – vienetiniai eksponatai

– Mažiausiai surinkau pirmais metais, nes nežinojau, kur ieškoti, be to, viskas atrodė labai brangu. Paskui atradau internetines parduotuves Lenkijoje, Vokietijoje, pradėjome važinėti į sendaikčių turgus Kalvarijoje ir Suvalkuose, – apie angelų paieškas pasakoja Nijolė.

Į jas įsitraukusi visa šeima, giminaičiai, draugės. Kolekciją dažnai papildo dukra Jūratė ir sūnus Ignas – tik norėdami mamą pradžiuginti jie turi prisiminti, kokio angelo namuose dar nėra. Išskirtinius – iš Vatikano, pašventintus – parvežė vyro pusbrolis. Vis dėlto daugiausia Nijolę pradžiugina vyras.

– Aš dar pasvarstau – pirkti ar ne, ypač jeigu nepigiai kainuoja, o Erlandas mėgsta staigmenas. Man begalvojant – angelas jau namie. Visi brangiausi angelai jo supirkti. Be to, jis ir lentynas kambaryje įrengė, ir šviestuvus pakabino, krioklius pajungė, sunkius staliukus sustatė, – vyro dėmesiu džiaugiasi Nijolė.

Nemažai angelų rasta sendaikčių turguose, antikvarinėse parduotuvėse – ten daiktai nesikartoja. Nijolė dėkinga pardavėjoms, kad paskambina ir pasako apie naujai gautuosius.

– Per internetinę sendaikčių parduotuvę susipažinau su Vokietijoje gyvenančia marijampoliete, kuri atsiunčia išsirinktus daiktus. Taip, pavyzdžiui, iš Noišvanšteino, kur yra viena gražiausių Vokietijoje pilių, pastatyta Bavarijos karaliaus Liudviko II 1869 m., atkeliavo angelų piešiniais puošta vėduoklė. Bėda tik ta, kad antikvarinėse ar sendaikčių parduotuvėse surinkti vienos serijos angelus būna nelengva – randi vieną, daugiausia – 4. Iš naujų stengiuosi įsigyti visą seriją iškart. Dažniausiai nusiperku Lietuvoje vieną patikusį angelą ir žiūriu, iš kur jis, o tada pradedu naršyti internete.

Taip bendromis pastangomis per beveik trejus metus prisipildė visas kambarys. Popieriniai, šiaudiniai, keramikiniai, mediniai, gintariniai, stikliniai, moliniai, plastikiniai, metaliniai, pakuliniai. Lipdyti, siuvinėti, austi, megzti. O vienas angelas pagamintas netgi iš makaronų. Baldai, šviestuvai, žvakidės, skulptūros-kriokliai, indai, laikrodžiai, veidrodžiai, papuošalai, varpeliai, svarstyklės, servetėlės, staltiesės, užvalkalai, degtukai, skalbinių segtukai, margučiai, rašiklis, skėtis, vėduoklė, šluota, kortos su angelų aprašymais, kalėdiniai žaislai... Netgi saldumynai: ledinukai, šokoladai, saldainių dėžutės.

Visko ir neišvardinsi, ne viską ir pastebėsi. Kiekvieną norisi paimti, priglausti, jo šilumą pajusti.

Sėdintys, gulintys, kabantys

Visiems savo angelams Nijolė suradusi vietą. Iš pradžių pirktos pavienės skulptūrėlės vėliau sudėliotos į lentynas serijomis. Angelai-žvakidės, angelai su knygomis, su širdelėmis, vainikėliais. Į tris lentynas vos telpa angelai-muzikantai, dviejose – miegantys angelai, visa lentyna išdykusių, kita – vien kalėdinių angelų.

– Angelai – bekūnės dievybės, keičiančios pavidalą, – pastebi Nijolė. – Sako, jog jie vaikšto tarp mūsų. Todėl kolekcijoje visi angelai – išraiškingi: ir linksmos storulės, ir pasipuošusios damos, ir juokingi vaikai. Nesvarbu – sėdintys, gulintys ar kabantys. Svarbiausia, kad būtų su sparnais. Ir nebūtinai balti – mano kolekcija spalvota.

Visus angelais papuoštus daiktus moteris sako galinti pritaikyti buityje, juos naudoti. Tačiau užtenka vien akimis paglostyti ir prisiminti, kad angelas, ypač baltas, yra taikos simbolis, nešantis ramybę, šviesą. Be abejo, daugiausia užtrunka nuo visų dulkes nuvalyti, o įsigijus naują eksponatą, jam vietą surasti. Kartais tenka ir visą lentyną perdėlioti, kitaip sugrupuoti. Ramu Nijolei būna, kai nusipirktą didesnį kiekį angelų išrūšiuoja, sudėsto, kiekvienam naujokui draugiją suranda.

– Čia – mano ramybės kambarys, – atvėrusi duris į angelų pasaulį sako Nijolė. – Esu Kalėdų vaikas ir angelai man labai artimi. Mėgstu užsidegti žvakes ir tiesiog ramiai pasėdėti, paklausyti vandens čiurlenimo. Ir pasimelsti prie mamos paliktų šventų paveiksliukų. Jeigu ko paprašyti – tai tik iš senoviškų paveikslų, naujoviški – daugiau dėl grožio.

* * *

Ne veltui sakoma, kad kolekcionavimo „liga“ apsergi visam gyvenimui. Nijolė taip pat nežada sustoti ir turi įvairių planų. Pirmiausia – įsigyti stalą, dailintą angelų figūromis – jis jau nusižiūrėtas. O netolimoje ateityje ji tikisi savo angelus perkelti į klėtį ir galbūt jos duris atverti lankytojams.