Angle down Atgal

Matas Petkūnas: „Filmas turi būti postūmis keistis“

Šakiuose apstu kuriančio jaunimo. Vienas tokių – kino filmus kuriantis ir už juos ne vieną apdovanojimą pelnęs 19-metis šakietis Matas Petkūnas. Jis šiuo metu stato naujausią savo filmą „Žiūrėk“, kurį planuoja baigti ir pristatyti žiūrovams iki šių metų pabaigos.

Pirmasis Mato Petkūno kurtas trumpametražis filmas „Tarp Savęs“ („Between Myself“) 2016m. festivalyje „Video virdulys“ užėmė 1-ąją vietą, Lietuvos mokinių kino filmų festivalyje „REC 2016“ pripažintas geriausiu eksperimentiniu filmu, respublikiniame jaunojo autoriaus trumpametražių filmų konkurse „JAUKINAS 2016“ buvo įvertintas kaip geriausias vaizdo klipas. Filmą jaunasis kūrėjas pristatė ir 2017 m. vykusiame Šoblės Kino festivalyje, kur pelnė „Geriausio garso takelio“ apdovanojimą. Socialinėse medijose vaikinas jau spėjo suburti gerbėjų ratą – „Facebook“ jį seka daugiau kaip 8000 vartotojų, „Instagram“ – beveik pusantro tūkstančio, o „Youtube“ kūrėjas turi 562 kanalo prenumeratorius. Ko tikėtis naujame filme ir kokia yra jauno, bet jau pripažinto kūrėjo virtuvė?

Kada pradėjai kurti filmus? Kas tą nulėmė?

Neįmanoma atsakyt. Nežinau. Tai tiesiog įvyko.

Apie ką kalbėsi būsimajame filme, kuo jis bus panašus, kuo kitoks negu ankstesni Tavo filmai?

Trumpametražis „Žiūrėk“ yra apie mus. Mano nuomone, ši istorija bus kur kas brandesnė.

Detalių filmams ieškai ar įpini jas iš ankstesnių šaltinių, patyrimų?

Viskas atsiranda savaime.

Šiemet baigei mokyklą. Stojamieji į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur planuoji mokytis, tik kitais metais? Ką veiksi artimiausius metus?

Artimiausių metų misijos – „kultūrintis“ ir sukurti filmą.

Koks Tavo mėgstamiausias filmas?

Nepasakysiu, kuris mėgstamiausias. Tačiau režisieriaus Andrzej Zulawski filmas „Apsėstoji“ yra vienas iš tų, kurie mane paveikė.

O režisierius?

Didžiausią susižavėjimą sukelia Stanley Kubrick.

Koks norėtum būti „užaugęs“?

Jaučiuosi jau užaugęs. Tik dar turiu daug ko išmokti.

Kas yra Tavo idealas?

Ateities Aš.

Kaip save įsivaizduoji po 20 metų? Kiek ir kokių filmų būsi sukūręs?

Neįsivaizduoju. Apie ateitį labai negalvoju, gyvenu šia akimirka. Tačiau būtinai noriu sukurti filmą meilės tema.

Filmai-įkvėpėjai.

Stanley Kubrick „Švytėjimas“. Viena iš scenų buvo filmuota 127 kartus. Šis perfekcionizmo noras ir galutinis filmo variantas įkvepia mane kurti tai, kas svarbu ir nelaikina.

Matas ir kinas. Kuris kurį?

Abu.

Ar kuri savo jėgomis, ar talkina dar kas nors? Kaip atrandi tuos talkininkus?

Pastebiu savitus žmones ir bandau panaudoti jų pliusus savo trumpametražiame filme.

Koks Tavo kūrybos procesas? Nuo ko pradedi: idėjos, vizijos... Ar sieki konkretaus rezultato?

Visiems skirtingai, tačiau aš esu varomas muzika. Ji kuria vizijas, iš kurių ateina idėjos.

Kokia tai muzika?

Įvairi. Muzikos ritmą ir nuotaiką nulemia mano paties savijauta. Taip gimsta filmo scena arba idėja. Filmo problemas dėlioju su savo nuotaika muzikos ritmu. Filmą „Žiūrėk“ pradėjau su „Ruth-Thriller“ daina. Tačiau eina laikas ir keičiasi dainos, kurios nulemia filmo eigą.

Kuris Tavo kurtas filmas Tau brangiausias? Kodėl?

Brangiausias yra mano kol kas naujausias trumpametražis „Tarp Savęs“. Senesnius savo darbus vadinu tik bandymais.

Kada Tau geriausiai kuriasi?

Kai yra įkvėpimas.

O Tavo didžiausi įkvėpėjai yra?..

Vakarai ir naktys.

Ką dar veiki be filmų kūrimo?

Nežinau, turbūt bandau gyventi.

Kiek laiko ir kūrybinių kančių kainuoja vienas trumpametražis filmas?

„Tarp Savęs“ scenarijų dėliojau trejus metus. „Žiūrėk“ idėja kilo tik 2016m. antroje pusėje. Tai užima tikrai nemažai laiko. Tačiau laikas ne rodiklis. Trumpametražis „Žiūrėk“ yra kur kas sunkesnis darbas.

Ar filmai gimsta iš gero, ar iš blogo? Kokios emocijos, išgyvenimai skatina kurti?

Gimsta iš abiejų. Klaidos bei problemos kartais kelia blogus prisiminimus. Tačiau skausmas ir pyktis skatina statyti filmą. Taip atsiranda meno kūrinys, kuris kitiems sukels mintis apie įvairias gyvenimo problemas. Filmas turi būti postūmis keistis ne tik kūrėjui, kuris iškenčia tai, tačiau ir žiūrovui. Tik taip atsiras noras pokyčių. O tai yra gėrio požymis.

Ką pasakytum žmogui, kuris jaučia potraukį menui, bet vis dar dvejoja, ieško kažko žemiškesnio?

Kurk.

Į ką kvieti pažiūrėti filmo pavadinimu „Žiūrėk“?

Į visus. Ypač į tuos, kurie negali nustoti spoksoti į ekraną.

Šakių rajono laikraštis „Draugas“

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite