Angle down Atgal

Marijampolėje viešėjęs gydytojas R. Kėvalas papasakojo apie meningokoko grėsmę

„Visiškai neseniai, prieš pusmetį, teko susidurti su galūnių amputacija. Tėvai kaip tik ruošėsi skiepyti, bet nespėjo ir vaikas susirgo meningokokine B tipo infekcija. Jam pavyko išgyventi, tačiau liekamuosius reiškinius jaus visą likusį gyvenimą“, – skaudų įvykį prisiminė praėjusią savaitę Marijampolėje viešėjęs profesorius Rimantas Kėvalas, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas.

Profesorius dalyvavo konferencijoje „Vaikų sveikatos prioritetai: dažniausių ligų komplikacijų prevencija“ ir skaitė pranešimą apie meningokokinę infekciją, jos grėsmę ir pažangiausias apsaugos priemones – skiepus. Po pranešimo profesorius atsakė į žiniasklaidos klausimus ir pateikė visą esminę informaciją apie ligą.

Visą rudenį Lietuvoje vyksta šviečiamoji iniciatyva, skatinanti tėvus ir globėjus sužinoti daugiau apie mirtiną ligą – meningokoką B ir jo keliamą grėsmę. Specialiai šiai iniciatyvai skulptorius Algimantas Kensminas sukūrė iniciatyvos simbolį – lėlę, kuri primena mirtiną ligą išgyvenusį kelerių metų vaiką, tačiau su visam gyvenimui išlikusiais kūno pažeidimais.

Skiepus tėvai turėtų pasirinkti dėl vaikų

2017 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, Lietuvoje užsiregistruojama daugiausiai susirgimų meningokokine B tipo infekcija tarp visų Europos Sąjungos šalių. Kasmet suserga apie 80 žmonių, o kas 10 iš jų miršta.

Didžiausia rizika susirgti infekcija yra vaikams iki 5 metų amžiaus. Ypač daug vaikų meningokokine B tipo infekcija užsikrečia pirmaisiais gyvenimo metais, nes jų imunitetas dar nesusiformavęs ir lengvai pažeidžiamas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai užregistruota 40 susirgimo meningokoku B atvejų, iš kurių penki susirgusieji mirė. Šiemet užfiksuotos dvi iki 5 m. amžiaus vaikų mirtys. Pavojingiausia yra žaibinė ligos forma, kai karščiavimu prasidėjusi liga per 24 valandas gali pasibaigti mirtimi.

Pasak Marijampolėje viešėjusio profesoriaus R. Kėvalo, Lietuvoje yra gerai sudarytas skiepų kalendorius ir žaibinė infekcija yra valdoma skiepais. „Kai manęs kartą paklausė: „Kam reikalingi skiepai?“, perklausiau: „O kam reikalingas vanduo?“ Du dalykai gelbsti vaikus nuo mirčių pasaulyje. Tai švarus vanduo ir skiepai. Skiepus tėvai turėtų pasirinkti dėl vaikų“, – sako patyręs gydytojas.

Pataria konsultuotis su šeimos gydytoju

Kaip rodo naujausi tyrimų bendrovės „Spinter“ apklausos duomenys, beveik du trečdaliai (62 proc.) tėvų, auginančių iki 10 m. vaikus, teigia žinantys nepakankamai, kad susidarytų objektyvią nuomonę apie ligą ir jos keliamą grėsmę.

Medikų teigimu, gyvybes pavyktų išsaugoti, jeigu daugiau žmonių išvystų ir žinotų ligos padarinius. Deja, bet nemaža visuomenės dalis yra tik šiek tiek girdėjusi apie meningokoką B, nežino, kokios gali būti skaudžios komplikacijos, turinčios įtakos visam likusiam gyvenimui. Ligą išgyvenusiems asmenims gali būti amputuotos galūnės, ant kūno išlikti daugybiniai randai, galimas dalinis ar visiškas klausos praradimas, traukuliai. Minėti sunkūs liekamieji reiškiniai išsivysto vienam iš penkių pasveikusiųjų.

Medikai perspėja, kad kiekviena nepasiskiepijusi šeima yra rizikos zonoje. Infekcija plinta oro lašeliniu būdu uždarose patalpose, žmonių susibūrimo vietose ar artimai bendraujant su sergančiu ar bakterijos nešiotoju.

Lietuvoje vakcina nuo meningokokinės B tipo infekcijos į valstybės vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukta nuo 2018 m. liepos, ja nemokamai skiepijami kūdikiai nuo 3 mėn. amžiaus. Tačiau rizika susirgti išlieka ypač didelė iki 5 metų amžiaus, todėl tokio amžiaus vaikus auginantys tėvai turėtų konsultuotis su savo šeimos gydytoju ir apsvarstyti vakcinaciją savo lėšomis.

R. Kėvalo teigimu, šeimos ir vaikų ligų gydytojai yra pagrindinis informacijos šaltinis. Jie turi sukaupę daugiausiai kompetencijos profesionaliai konsultuoti dėl skiepų ir plačiau papasakoti apie ligą.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite