Angle down Atgal

Makabriška istorija: itin žiauriai senjorę nužudžiusi ir palaikus padegusi rašytoja taip ir neatskleidė motyvo

Vienos knygos autore tapusi vilnietė Ignė Šakalienė pirmadienį išgirdo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dėl 2019 m. liepą įvykdytos žmogžudystės, trumpam prikausčiusios dalį Lietuvos, kai Vilniaus pakraštyje esančiame miške buvo rastas šakomis apkrautas ir padegtas lavonas. Nuteistoji kaltę pripažino, tačiau paaiškinti sunkaus nusikaltimo motyvo teigė negalinti, o gal ir nepajėgianti.

Teismo nuosprendžiui jau ilgiau nei metus laiko už grotų esančiai I. Šakalienei buvo skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš šio laikotarpio turėtų būti išskaičiuotas laikas, jau praleistas už grotų.

Vilnietė buvo kaltinama itin žiauria žmogžudyste, palaikų išniekinimu ir dokumentų klastojimu, padirbant receptus psichotropiniams vaistams. Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija I. Šakalienę nuteisė tik dėl nužudymo – anot teisėjų, aukos lavoną moteris padegė ne norėdama išniekinti palaikus, bet ketindama paslėpti nusikaltimą, dokumentų klastojimo teisėjai taip pat neįžvelgė.

Formaliai I. Šakalienė dar nėra laikoma nuteista – Vilniaus apygardos teismo nuosprendis įsigalės po 20 dienų, jei per šį laikotarpį nebus apskųstas.

Šalia Vilniaus – padegtas lavonas

Į teismą buvusią rašytoją ir verslininkę atvedusi istorija prasidėjo 2019 m. liepos 17 d., kai policija gavo pranešimą, kad nuošalioje Vilniaus vietovėje automobilio vairuotojas iš bagažinės ištraukė lavoną, apklojo jį šakomis ir padegė. Vėliau pareigūnai pranešė, kad miške išties rastas neatpažintas moteriškos lyties apdegęs lavonas.

Nusikaltimo auka tapo 1933 m. gimusi moteris, vasarą gyvenusi netoli nusikaltimo vietos esančiuose soduose.

Įtariamoji žudikė gan greitai buvo išaiškinta – kaip paaiškėjo, tai buvo 1981 m. gimusi įdomi asmenybė – rašytoja I. Šakalienė, 2003 m. išleidusi romaną „Užkonservuota rytdiena“. Suimta moteris gynėsi esanti nekalta ir nepadariusi nusikaltimo, tačiau teisme kaltę visiškai pripažino.

Nužudė itin žiauriai

Tyrėjai nustatė, kad nužudymo dieną nuo 7 val. iki 10 val. 40 min. I. Šakalienė spaudė senyvai moteriai kaklą, sudavė aukai mažiausiai 41 smūgį peiliu. Vėliau I. Šakalienė, anot prokuroro, savo automobiliu atvežė moters kūną į nuošalią vietovę, apipylė lavoną degiu skysčiu ir padegė.

Tyrėjai taip pat įtarė, kad moteris klastojo receptus, nes jos rankinėje sulaikius buvo rasti du suklastoti receptai, dar receptų rasta kratos metu jos namuose, iš viso tokių suklastotų dokumentų buvo mažiausiai 11.

Prieš teismą stojusi I. Šakalienė pripažino savo kaltę ir teigė, kad prie šios tragiškos istorijos eita ilgai – kaltinamąją ilgus metus kamavo psichikos problemos, kurias dar labiau paaštrino patirti išgyvenimai. Dėl šių sveikatos bėdų I. Šakalienė teigė ir ėmusi klastoti receptus, kadangi jai reikėjo tam tikrų medikamentų.

Motyvas liko nežinomas

„Ta diena buvo viena iš virtinės labai blogų dienų“, – apie žmogžudystės aplinkybes kalbėjo I. Šakalienė.

Moteris pasakojo, kad nelaimė įvyko, kai ji važiavo iš namų į miestą pasivaikščioti, o pakeliui, viešojo transporto stotelėje, ją sustabdžiusi moteris paprašė nuvežti į miestą. „Šiaip nemėgstu kompanijos, bet šįkart paėmiau pavežti“, – pasakojo I. Šakalienė.

Kelionės metu, anot kaltinamosios, ji vienu metu pasisukusi link savo rankinės, kurioje laikė telefoną, tačiau ranka pirmiausia užkliuvo už peilio popieriui ir dėžėms pjaustyti, kurį buvo neseniai įsigijusi. I. Šakalienė pripažino, kad, paėmusi peilį, nužudė bendrakeleivę, tačiau sakėsi negalinti paaiškinti, kodėl taip pasielgė. „Nežinau, kodėl sudaviau smūgius, supratau, kad darau kažką baisaus. Aš nežinau, kas atsitiko. Net minčių nebuvo galvoje. Tik po kurio laiko atsitokėjau“, – sakė moteris.

Anot I. Šakalienės, jai buvo baisu, tačiau moteris suprato, kad aukos kūną kažkur reikia padėti, todėl ir nusprendė jį sudeginti. „Aš norėjau pamėginti tai išdeginti sau iš galvos“, – sakė teisiamoji.

I. Šakalienė pasakojo, kad ėmėsi slėpti padarytą nusikaltimą – valė dėmes automobilyje, dalį įkalčių, kaip kad valymo metu panaudotas pirštines, sudegino. Tačiau paslėpti nusikaltimo nepavyko – po kurio laiko išvyko į parduotuvę, grįžusi prie namų moteris jau rado belaukiančius pareigūnus. „Iš pradžių to nesusiejau su savimi, maniau, kažkas atsitiko sūnui. Tačiau sūnui viskas buvo gerai, o mane suėmė“, – pasakojo I. Šakalienė.

Kad įvykdė sunkią žmogžudystę, moteris neprisipažino apie 10 mėnesių, kol galiausiai nutarė nebetylėti.

Teismas I. Šakalienės versiją vertino kritiškai; nors moteris teigia jau 12 metų vartojusi įvairius psichiką gydančius vaistus, psichiatrinės ekspertizės metu nustatyta, kad I. Šakalienė nusikaltimo metu buvo pakaltinama ir gali atsakyti už savo veiksmus.

Alfa.lt

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite