Egidijaus Jankausko nuotr.
Angle down Atgal

Maistas mokyklų valgyklose kaitina aistras

Šį rudenį kaip niekad užderėjo tėvų skundų dėl vaikų maitinimo mokyklų valgyklose. Ypač piktinamasi situacija tose maitinimo įstaigose, kuriose šiemet keitėsi maisto tiekėjai. Priekaištų daug ir įvairių - per menkas patiekalų pasirinkimas, per mažos porcijos, neskanu, per didelės kainos.

Tėvų teigimu, kai kuriose mokyklų valgyklose netgi pakabinti raštai, draudžiantys fotografuoti maistą. Esą šitaip maisto tiekėjai stengiasi nuslėpti nuo visuomenės realią situaciją.

Naujovės nepatinka?

Viešojoje erdvėje tėvai piktinasi, kad kai kuriose uostamiesčio mokyklose vaikams užsakyti kompleksiniai pietūs ženkliai skiriasi nuo tų, kuriuos pastovėję bendroje eilėje nusiperka patys mokiniai.

„Kodėl sriuba įpilama tik mokiniui jos paprašius, nors puodas ir lėkštės stovi ant stalo? Už ją juk sumokėta? Ir koks naivuolis gali tikėtis, kad septynerių metų vaikas pats paprašys sriubos? Kodėl vanduo stiklinėse patiekiamas kaip gėrimas? Kodėl daržovės ant stalų bendruose induose, o ne išdėliotos lėkštėse prie karštų patiekalų? Kaip mes pripratinsime vaikus valgyti daržoves, jei niekas jų iškart neįdeda į lėkštes? Negi valgyklos darbuotojai turi susidarę išankstinę nuomonę, kad vaikai daržovių nevalgo?“ - daugybę klausimų kelia tėvai.

Kaipmat atsiliepė ir kitų Klaipėdoje esančių švietimo įstaigų bendruomenių atstovai. Teigiama, kad šiemet daugelyje uostamiesčio mokyklų valgyklų situacija tėvus verčia sunerimti.

„Kitose mokyklose - tas pats. Vaikui nupirkus taloną, maistas nevalgomas. O atskirai stovint eilėje - skanesnis, bet labai brangus. Vaikui kasdien tenka duoti maistui po 3 eurus, nes už 2 eurus pavalgyti nepavyksta“, - guodėsi kiti tėvai.

„Per pusryčius duoda vieną virtą kiaušinį. Praėjusiais metais gaudavo 2,5 kiaušinio. 1,30 Eur kainuoja 1 kiaušinis? Vaikai alkani“, - stebėjosi viena mama.

„Šiandien kaip tik apie 12 val. teko būti „Iki“ parduotuvėje. Eilės - kaip tarybiniais laikais, kai „išmesdavo“ deficito. Eilėse - tik moksleiviai, perkantys bandeles, traškučius, šokoladukus, saldžius gėrimus. „Išvaryti“ iš mokyklos valgyklų, jie pasimaitina patys labai „sveikai“, - replikavo kiti.

Tėvai viešojoje erdvėje diskutuoja, kad situacija labiausiai pablogėjo tose valgyklose, kuriose šiais mokslo metais pasikeitė tiekėjai. Piktinamasi, esą už pigiausią kainą nupirkta paslauga atsirūgo, tačiau dabar nieko nebegalima padaryti.

„Mokykloje, kurioje mokosi mano dukra, mokytojai pripažįsta, kad maistas valgykloje - tragiškas, bet tėvų prašo tylėti ir nekelti skandalo, nes esą kas bus, jei teks naujuosius tiekėjus išvaryti lauk. Tuomet vaikai liks visai be šilto maisto, o suorganizuoti naują viešąjį pirkimą reikia daugybės laiko“, - „Vakarų ekspresui“ pasakojo viena mama.

„Plika akimi matyti, kad blogai“

Kad šiemet situacija kai kuriose mokyklų valgyklose - išskirtinė, pripažįsta ir Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė Jūratė Grubliauskienė.

„Yra blogai. Mokyklose dirbančios specialistės sako, kad yra tokių mokyklų, kur neužsidaro direktoriaus durys, nes tėvai vis kreipiasi dėl netinkamo maitinimo. Nereikia ir specialistų, plika akimi matyti, kad kai kuriose mokyklose tikrai yra blogai. Bet vadovai neužsimerkia, jie ir patys žino, kad nėra gerai ir turėtų būti kitaip. Bet reikėtų suprasti ir mokyklos vadovo situaciją: įvyko viešieji pirkimai, paslauga nupirkta, ir paskui atsirado „stebuklai“ - kitoks maistas, kitokie įsipareigojimai. Sudėtinga situacija. Užjaučiu mokyklų vadovus, nes svertų jie turi nedaug. Kita vertus, ar tikrai mokyklų vadovas kiekvieną dieną turi kovoti dėl valgiaraščio? Ar kasdien turi persekioti? Klausimas - atviras“, - komentavo J. Grubliauskienė.

Jos žiniomis, atliekant viešuosius pirkimus tarsi ir laikomasi įvairių saugiklių - surašomi visi teisės aktai, pagal kuriuos turėtų dirbti maisto tiekėjas, bet, kai ateina realybė ir pradedamas gaminti maistas, paaiškėja, kad tiekėjai net nėra skaitę praėjusiais metais įsigaliojusio maitinimo organizavimo aprašo.

„Mes niekaip nekontroliuojame mokyklų valgyklų, nes tai yra paslauga, kurią perka mokykla. Ką jie per viešuosius pirkimus nusiperka, tą nusiperka. Mes neturime teisės kontroliuoti taip, kaip darome darželiuose. Vienintelis dalykas, ką darome - mokyklose dirbantis mūsų Visuomenės sveikatos biuro specialistas privalo pagal teisės aktus pildyti neatitikčių formą. Paprasčiau sakant, žiūri, kas yra ir ko nėra valgiaraščiuose, ir apie tai informuoja mokyklos vadovą, valgyklos vedėją, o jei niekas nesikeičia - praneša Maisto ir veterinarijos tarnybai. Žinoma, nesame nusišalinę, mūsų specialistai siekia dirbti ir komunikuoti su valgyklos darbuotojais, bet kai atsiranda nauji tiekėjai, reikia naujo įdirbio“, - pasakojo J. Grubliauskienė.

Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro direktorė svarstė, kad esant tokiai situacijai griežtesnę kontrolę turėtų atlikti Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Nevalgo kotleto, nes... nesupjaustytas

Pastarosiomis dienomis daugiausia nusiskundimų dėl neva šiemet suprastėjusio maisto valgyklose girdėti iš „Santarvės“, Prano Mašioto, „Pajūrio“ progimnazijų. Kiek anksčiau tėvai piktinosi, kad nauji tiekėjai prastai maitina „Versmės“ progimnazijoje. Rugsėjį „Vakarų eksprese“ jau rašėme, kad tėvus vieną dieną papiktino minėtoje mokykloje vaikams pasiūlyti vos du karštieji patiekalai - pieniškos dešrelės su makaronais ir bulvių plokštainis.

Tačiau bent jau žurnalistams mokyklų vadovai nelinkę skųstis ir tikina, kad situacija nėra tokia bloga, kaip bando pateikti kai kurie tėvai.

„Jeigu vienas ar kitas tėvas nepatenkintas, nereiškia, kad taip galvoja visi. Mūsų mokykloje maisto tiekėjai nepasikeitė. Tiesiog pasikeitė valgyklos darbuotojai. Gal kita ranka gamina, gal kitaip gamina? Nieko nepadarysi, kai atlyginimai tokie, tokia ir situacija. Tikrai neturime iš ko rinktis. Taip jau yra, kad kiekvienas pokytis sulaukia įvairių reakcijų„, - situaciją komentavo „Santarvės“ progimnazijos direktorė Laima Vaitonienė.

Ji sakė girdėjusi ne vieną repliką, kad, suteikus galimybę vaikams patiems įsidėti daržovių ar įsipilti sriubos, jie to nedaro.

„Jei įpila sriubą į lėkštę, kol vaikas ateina, ji ataušta. Tad kaip tik stengiamasi, kad mokiniams būtų geriau. Mokytojai tikrai įpila. Salotų galima įsidėti kiek nori. Bet, žinoma, visokių vaikų yra. Vieni pripratę, kad mama viską už juos padaro, yra ir tokių moksleivių, kurie paklausia, kaip valgyti kotletą, jei jis nesupjaustytas... Nereikėtų vien mokyklai užkrauti tokios naštos, kad čia vaikai turi išmokti ir sriubą įsipilti, ir batų raištelius užsirišti, ir tualete vandenį nuleisti“, - kalbėjo L. Vaitonienė.

Direktorė svarstė, kad visada yra alternatyva - maistą galima atsinešti ir iš namų.

„Atvirai pasakysiu - man būna keista, kai dėl neva neskanaus maisto valgykloje priekaištauja niekur nedirbančios mamos. Gal tokia mama turi laiko ir gali pagaminti maisto namuose?“ - svarstė L. Vaitonienė.

Prano Mašioto progimnazijos direktorė Janina Grigienė pasakojo, kad iki šių metų mokykla turėjo savo valgyklą, bet ji neišsilaikė, tad teko kartu su dar penkiomis kitomis uostamiesčio mokyklomis skelbti viešąjį konkursą. Dabar šioje mokykloje maistą gamina įmonės „Maisto slėnis“ darbuotojai.

„Situacija - nebloga. Masinių skundų nesulaukiame, bet vienas kitas tėvas parašo. Taip jau yra maitinimo srityje - visiems tikrai neįtiksi. Manau, kad daug kas priklauso ir nuo virėjų. Jų kaita dabar yra didelė, tad dabar galiu sakyti, kad viskas yra gerai, bet nėra garantijų, kad situacija nesikeis. Aš ir pati valgau, ir mokytojai valgo, ir mokinių paklausiu, tad galiu sakyti, kad maistas skanus“, - pasakojo progimnazijos vadovė.

Tačiau ji neslėpė, kad kainos, palyginti su buvusiomis praėjusiais metais, padidėjo. Esą dėl to dažniausiai ir piktinamasi.

„Bet argi įmanoma už dyką turėti gerą maisto kokybę? Galiu palyginti, kokios kainos yra Vilniuje, nes ten mokosi mano anūkai - jos yra panašios“, - sakė J. Grigienė.

Jos duomenimis, dabar mokykloje už pietus gali tekti sumokėti 2,20-2,60 Eur, bet esą kartais gali pakakti ir 1,80 Eur.

„Priklauso nuo to, kiek ir kokių daržovių, kito garnyro įsidėsi“, - paaiškino.

Šioje progimnazijoje pradinių klasių mokiniams dengiami stalai, sriuba patiekiama puode, taip pat ant stalo dubenyse padedama ir atskirai salotų.

Beje, ir šalies valdžia akcentuoja, kad mokyklų valgyklose turi atsirasti švediško stalo principo maitinimas.

„Tai reiškia, kad vaikams turi būti sudaroma galimybė pasirinkti iš keleto skirtingų sriubų, kad patys galėtų įsidėti, kiek nori ir kokių nori daržovių. Bet nereikia painioti svarbių niuansų - nereiškia, kad tiekiant maistą šiuo principu sriuba ir daržovės gali būti bet kokios, nekokybiškos“, - akcentavo J. Grubliauskienė.

Iš 5 skundų 2 pasitvirtino

Justina JASIULIENĖ, Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė
Šiais mokslo metais iki spalio 7 dienos buvo gauti 5 skundai dėl mokyklose esančių valgyklų vykdomos veiklos. Iš jų 2 pasitvirtino dėl valgiaraščių laikymosi, porcijų dydžių neatitikimų, laikymo sąlygų pažeidimų.
Dažniausiai gaunami skundai dėl gaminamo maisto kokybės, laikymo sąlygų: maistas neestetiškas, neskanus, per šaltas, per mažos porcijos. Taip pat gaunama skundų, jog nesilaikoma suderinto valgiaraščio, darbuotojai nesilaiko asmens higienos.
Visi skundai mokyklose yra tiriami. Nustačius teisės aktų reikalavimų pažeidimus atsakingi asmenys kviečiami į Klaipėdos valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, svarstomas aktas, taikomos poveikio priemonės, sustiprinama kontrolė, atliekami pakartotiniai patikrinimai.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite