Angle down Atgal

Ly­de­riais tam­pan­tys gy­dy­to­jai sie­kia pro­fe­si­nių aukš­tu­mų

Gy­dy­to­jo pro­fe­si­ją pa­si­rin­ku­sio žmo­gaus lau­kia ne tik grum­ty­nės už ser­gan­čio žmo­gaus svei­ka­tą ar net gy­vy­bę, jo kas­die­ny­bė ku­pi­na ne vien skaus­mo, de­jo­nių bet ir nuo­šir­džių pa­dė­kų. Pa­si­rin­ku­sie­ji šią pro­fe­si­ją ne­re­tai ryž­ta­si ženg­ti dar vie­nu – ly­de­rio – ke­liu ir tam­pa gy­di­mo įstai­gų va­do­vais, cent­rų, sky­rių ve­dė­jais ir koor­di­na­to­riais. Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je ad­mi­nist­ra­ci­nį dar­bą dir­ba net 41 gy­dy­to­jas. Vie­ni jau su­kau­pę di­džiu­lę ad­mi­nist­ra­ci­nio dar­bo pa­tir­tį, ki­ti žen­gia pir­muo­sius žings­nius ir se­mia­si pa­tir­ties iš vy­res­nių­jų ko­le­gų bei ly­giuo­ja­si į tuos, ku­riems pa­vy­ko su­bur­ti dar­nius ko­lek­ty­vus bei drau­ge pa­siek­ti pro­fe­si­nių aukš­tu­mų.
 

Siekė „nepasiekiamos“ specialybės

Kauno medicinos universiteto (dabartinio Lietuvos sveikatos mokslų universiteto) rezidentas Aurimas Žibutis prieš šešerius metus atvyko dirbti gydytoju asistentu Urologijos skyriuje. Šiandien jis Urologijos skyriaus vadovas. Jauniausiam skyriaus gydytojui tenka vadovauti ir dvigubai vyresniems kolegoms. Jis neslepia, kad iškyla sunkumų, tenka įveikti vyresniųjų kolegų prieštaravimus, kuriuos nugalėję drauge juda į priekį.

A. Žibutis gimė ir augo Šiauliuose. Mokėsi tuometinėje Šiaulių Simono Daukanto vidurinėje mokykloje. Mokytis sekėsi ir patiko, tačiau iki pat dvyliktos klasės tiksliai nežinojo, kur galėtų save realizuoti. Stropų moksleivį traukė daugelis dalykų, labiausiai – teisės mokslai ir medicina. Pasak Aurimo, galutinį apsisprendimą lėmė biologijos pamokos ir biologijos mokytoja I. Barabanova, kurios požiūris į gyvenimą, žmogų, gamtą lydi iki šiol.

Studijuodamas Kauno medicinos universitete A. Žibutis urologijos specialybę pasirinko ne iš karto. Pirmuosiuose kursuose būsimąjį gydytoją labiau domino kardiologija, vėliau labiau viliojo kraujagyslių chirurgija.

„Su urologijos specialybe susipažinau trečiame ar ketvirtame kurse. Būdamas studentu nuėjau pas urologijos klinikos vadovą pakalbėti, kaip galėčiau prisiliesti prie šios specialybės, ar galėčiau būti naudingas skyriuje ir operacinėje. Man buvo atsakyta, jog urologų Lietuvoje yra labai daug, į šią specialybę dirbti priima vos vieną ar du studentus per metus. Man patarė būti bendruoju chirurgu, kurių įdarbina daug“, – nelabai motyvuojantį pokalbį su payrusiu urologu prisimena gydytojas.

Būtent po šio pokalbio prabudo būsimojo gydytojo ego ir kilo nenumaldomas noras įstoti į šią „nepasiekiamą“ specialybę.

„Siekiau savo tikslo ir pasiekiau“, – džiaugiasi A. Žibutis, niekada iki šiol nesigailėjęs dėl savo pasirinkimo.

Urologija – labai plati sritis: nuo funkcinių sutrikimų iki onkologijos, nuo terapijos iki didžiosios chirurgijos. Kiekvienas urologas atranda joje savo mėgstamą kryptį. Tai skatina tobulėti ir gilinti aukštojoje medikų kalvėje įgytas žinias. A. Žibučiui rezidentūros metu onkologijos žinias ir operacinę techniką teko ugdyti Nacionaliniame vėžio institute, gydytojas dalyvavo Europos rezidentų mokymo programoje Prahoje. Ten, sėkmingai išlaikius E-BLUS egzaminą, būsimasis urologijos specialistas gavo kvietimą toliau stažuotis Hamburge. Varšuvoje teko gilinti praktinius įgūdžius retrogradinėje inkstų akmenų šalinimo chirurgijoje. Vėliau dalyvauta urologijos ir seksologijos konferencijose, seminaruose ir kursuose Londone, Barselonoje, Kopenhagoje, Budapešte, Vienoje, Amsterdame, Estijoje, Latvijoje.

Sukaupęs didžiulį bagažą žinių, įgijęs patirties svečiose šalyse bei gavęs gydytojo diplomą, A. Žibutis atvyko dirbti į Respublikinę Šiaulių ligoninę. „Į šią ligoninę atvykau darbuotis dar rezidentūroje. Mačiau, kad ligoninėje trūksta urologų, yra daug pacientų – puiki niša dirbti ir tobulėti“, – pastebėjo jaunas gydytojas urologas, darbo pradžioje pateikęs ne vieną naują idėją ir sulaukęs ligoninės administracijos pritarimo ir palaikymo.

Prieš šešerius metus, 2015 metų gegužės 2 dieną, A. Žibutis įsidarbino gydytojo asistento pareigose Urologijos skyriuje, kuriam vadovavo patyręs urologas Tonaras Bekeris. Po dvejų metų jaunam specialistui patikėtos gydytojo urologo pareigos. Skyriaus vedėjui išėjus iš darbo, 2019 metų gegužės pradžioje, A. Žibučiui pavesta laikinai vadovauti Urologijos skyriui. Ligoninės administracijai paskelbus konkursą į Urologijos skyriaus vedėjo pareigas A. Žibutis nusprendė jame dalyvauti ir, įveikęs konkursą, nuo šių metų sausio 1-osios dienos vadovauja Urologijos skyriui.

Šiandien A. Žibutis džiaugiasi modernizuotu darbu operacinėse, įsigytu rentgeno spinduliams pralaidžiu stalu. Dėl to dauguma inkstų ir šlapimtakių akmenligės operacijų atliekamos taikant rentgeno kontrolę, kaip tai daroma didžiuosiuose Lietuvos ir Europos centruose. Šių naujovių dėka didėja operacijų sėkmė, mažėja komplikacijų tikimybė.

Be to, įdiegti urologinių pacientų ištyrimo algoritmai Skubios medicinos pagalbos-priėmimo skyriuje. Nuo šiol greičiau ir efektyviau nustatomi ūmūs urologiniai susirgimai ir greičiau pradedamas pacientų gydymas.

Pasirinkti ne tik dirbti nelengvą gydytojo darbą, bet ir vadovauti skyriaus kolektyvui A. Žibutį paskatino noras vystyti, plėtoti ir modernizuoti urologiją Šiaulių krašte, lygiuotis į didžiuosius Europos centrus bei noras tobulėti pačiam. Jaunas vadovas neslepia, kad kartais tenka pasiginčyti su vyresniais kolegomis, kurie, užuot vadovavęsi mokslu patikrintais tvirtais įrodymais, neatsisako savo posakio: „Aš visą gyvenimą taip dariau ir nieko nekeisiu.“ Jaunam gydytojui vis dažniau pavyksta daugiau kolegų atgręžti į naujoves, o kai jos išbandomos praktikoje, niekas jų nebeatsisako.

Neu­ro­chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jui neu­ro­chi­rur­gui Dei­vi­dui Stu­kui su­pra­ti­mas, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti Neu­ro­chi­rur­gi­jos sky­rius, atė­jo lai­ki­nai vyk­dant sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gas.
Neu­ro­chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jui neu­ro­chi­rur­gui Dei­vi­dui Stu­kui su­pra­ti­mas, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti Neu­ro­chi­rur­gi­jos sky­rius, atė­jo lai­ki­nai vyk­dant sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gas.

Vedėjui lengviau įgyvendinti vizijas

Prieš dvejus mėnesius įvykusį konkursą į Neurochirurgijos skyriaus vedėjo pareigas laimėjo jaunas neurochirurgas Deividas Stukas. Kovo 10 dieną pradėjęs vadovauti skyriui, gydytojas jau žinojo, kaip turėtų atrodyti Neurochirurgijos skyrius.

Supratimas atėjo laikinai vykdant skyriaus vedėjo pareigas, kurios D. Stukui buvo patikėtos 2020 metų rugsėjo 1-ąją dieną. „Viziją įgyvendinti yra žymiai lengviau, kai esi skyriaus administratorius“, – sako D. Stukas.

Per tą laiką daug pasikeitimų įvyko. Darbas tapo organizuotesnis, skyriaus veikla pagerėjo, operacinis aktyvumas padidėjo.

„Įsivedėme gydymo gaires, paremtas moksliniais tyrimais. Bet dar yra kur tobulėti, nuolat tai darome, ir nežadame sustoti“, – sako skyriaus vadovas ir džiaugiasi, kad su personalu sutaria gerai, vyresni kolegos pagarbūs.

Kaune gimęs ir augęs D. Stukas baigė Kauno Saulės gimnaziją ir įstojo į Kauno medicinos universitetą (dabartinis LSMU).

„Gydytojo profesiją pasirinkau dėl to, kad mokykloje labai patiko biologija ir mokslai sekėsi gerai. Būdamas moksleiviu vasaros praktiką atlikau vienoje Kauno ligonėje. Tada ir įsitikinau, kad noriu būti gydytoju“, – sako D. Stukas.

Jis, studijuojant mediciną Kauno medicinos universitete, pirmaisiais metais buvo suabejojęs pasirinkimu. Deividas mano, kad dauguma jaunų žmonių tai jautė, ypač medicinoje, kur studijos yra vienos iš sunkesnių.

Būti neurochirurgu nusprendė ketvirtame kurse. Pasirinkimą lėmė pirmas apsilankymas operacinėje, kur buvo atliekama neurochirurginė operaciją.

„Kaip dabar pamenu, tai buvo pacientas po stuburo traumos. Taip ir prasidėjo mano kelias neurochirurgijoje. Kol kas esu patenkintas savo pasirinkimu. Be to, turėjau labai gerus mokytojus, kuriems būsiu dėkingas visą gyvenimą“, – sako gydytojas ir dėkoja Kauno klinikų gydytojams prof. A. Tamašauskui, prof. V. Deltuvai, doc. K. Ambrozaičiui, m. d. B. Špakauskui, m. d. G. Vaitkevičiui.

Darbui nepakako vien žinių ir patirties, kuriuos įgijo mokydamasis Kauno medicinos universitete.
D. Stukui teko stažuotis Vokietijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Lenkijoje. Prieš COVID-19 pandemiją ne kartą dalyvavo Europos stuburo chirurgų draugijos („Euro-spine“) kasmetinėse tarptautinėse konferencijose.

Į Respublikinę Šiaulių ligoninę D. Stukas atvyko jau šiek tiek padirbėjęs Kauno klinikose. Paviliojo ligoninėje esančios geros sąlygos tobulinti stuburo chirurgiją, galimybės padėti pacientams, sergantiems stuburo ligomis.

Ligoninės Neurochirurgijos operacinėje esanti įranga yra viena brangiausių medicinoje. Medikai gali naudotis labai geru mikroskopu, moderniais chirurginiais instrumentais. Neurochirurgai laukia naujo C lanko rentgeno aparato stuburo chirurgijai. Planuoja įsigyti endoskopinę stuburo chirurgijos įrangą. D. Stukui tai labai svarbu, nes dirbdamas Kaune jis buvo vienas pirmųjų, kuris taikė stuburo endoskopinę chirurginę techniką. Šiuo metu ligoninėje taikoma minimaliai invazinė stuburo chirurgija (perkutaninė stuburo fiksacija, vertebroplastika). Taip pat atliekamos rimtos stuburo ir nugaros smegenų onkologinės operacijos.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Diag­nos­ti­kos cent­ro En­dos­ko­pi­jų sky­riaus koor­di­na­to­rius Jus­tas Bi­ru­tis džiau­gia­si, kad dirb­ti ir siek­ti tiks­lų ga­li ge­riau­sio­mis są­ly­go­mis.
Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Diag­nos­ti­kos cent­ro En­dos­ko­pi­jų sky­riaus koor­di­na­to­rius Jus­tas Bi­ru­tis džiau­gia­si, kad dirb­ti ir siek­ti tiks­lų ga­li ge­riau­sio­mis są­ly­go­mis.

Tikslas – įkurti centrą

Dirbdamas Respublikinės Šiaulių ligoninės Diagnostikos centro Endoskopijų skyriaus koordinatoriumi Justas Birutis per trumpą laiką pasiekė išties daug. Jo sumanumo ir entuziazmo dėka išplėstos virškinimo trakto stentavimo galimybės. Skyriaus gydytojai geba stentuoti stemplę, dvylikapirštę ir storąją žarnas. Pirmieji Lietuvoje atliko endoskopinę viso organo sluoksnio naviko šalinimo procedūrą. Pradėjo taikyti endoskopines priemones, kuriomis atstatomas žarnyno vientisumas po chirurginio gydymo komplikacijų, išvengiant pakartotinos operacijos. Atlieka randinių susiaurėjimų endoskopinę plastiką, kas iki tol buvo operuojama, taikant sudėtingą chirurginį gydymą. Pradėtos teikti kolonoskopijos su anestezija, padidintas šių paslaugų prieinamumas.

Šiauliuose gimęs ir Didždvario gimnaziją baigęs Justas džiaugiasi, kad save gali realizuoti gimtame krašte. Buvo laikas, kai ir jam labai reikėjo medikų pagalbos.

Tai buvo vaikystėje, kai Justas savo ateitį planavo sieti su sportu. Aštuntoje klasėje patirta trauma privertė jaunuolį permąstyti savo ateities planus.

„Gydant traumą teko daug bendrauti su gydytojais ir lankytis gydymo įstaigose. Iš arčiau susipažinus su mediko profesija, ji pakerėjo ir nusprendžiau siekti savo tikslo – tapti gydytoju“, – prisimena J. Birutis.

Mokytis išvyko į Kauną ir įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, kuriame prabėgo nelengvos, bet labai įdomios studijos. Studijų metu Justas planavo tapti chirurgu, atliekančiu klasikinę chirurgiją, kuri neapsieina be didelių operacinių pjūvių. Tačiau likimas vėl nepagailėjo iššūkio. Chirurgijos rezidentūros, kurią penkerius metus atliko Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, pabaigoje būsimasis gydytojas pateko į autoįvykį, po kurio negalėjo siekti užsibrėžto tikslo. J. Birutis yra dėkingas tuometiniams Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovams gydytojams A. Pauliukui ir V. Makštutienei, kurie pasiūlė galimybę gilintis į endoskopinę pagalbą.

Šiandien J. Birutis džiaugiasi šiuo pasirinkimu, nes endoskopija yra ta specialybė, kuri žavi savo galimybėmis ir tobulėjimo sparta. Tačiau tobulėti tenka ir pačiam.

„Endoskopijų mokiausi tobulindamasis LSMU ligoninės Kauno klinikose, kur dar ir dabar nuolatos konsultuojuosi su LSMU gydytojais gastroenterologais, atliekančiais endoskopines procedūras“, – sako gydytojas ir priduria apgailestaujantis, kad esant pandeminei situacijai stažuotės negalimos. Vien pernai buvo atšauktos trys tarptautinės konferencijos, kuriose jis turėjo dalyvauti. Yra ir geroji pandemijos pusė – atsivėrė nuotolinio mokymosi galimybės, suteikiančios unikalią patirtį mokytis iš pasaulinį pripažinimą pelniusių specialistų, iš namų ar darbo vietos, konsultuotis su geriausiais specialistais.

Įgytas žinias J. Birutis puikiai pritaiko Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Tuo įsitikino dar rezidentūros metu, kai atvažiuodavo į ligoninę papildomai padirbėti. Tuomet susipažino su aplinka, galimybėmis, specialistais, o svarbiausia – matė puikias galimybes tobulėti pačiam ir gerinti ligoninės paslaugas.

„Mėgstu siekti užsibrėžtų tikslų. Vienas jų yra Šiauliuose įkurti endoskopijų centrą, kuris savo gerais rezultatais būtų žinomas Lietuvoje, o gal ir plačiau“, – sako Endoskopijų skyriaus koordinatorius J. Birutis ir džiaugiasi, kad gali dirbti geriausiomis Lietuvoje darbo sąlygomis, o ligoninės administracija atsižvelgia į jo siūlomas idėjas, noriai pritaria racionaliems pasiūlymams, padeda juos realizuoti. Užsibrėžtas tikslas suformuoti stiprų endoskopijų centrą ir daug idėjų, kaip tą tikslą pasiekti, privertė siekti ir koordinatoriaus funkcijų, kurias atlieka nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos. Vadovaudamas patyrusiam kolektyvui J. Birutis siekia, kad kolektyvas turėtų kuo geresnes darbo sąlygas ir kuo jaukesnę atmosferą.

„Vyresni kolegos – tai specialistai, sukaupę didelį žinių bagažą, kalną patirties, iš jų sulaukiu labai daug pagalbos. Būna labai smagu, kai turi galimybę pasikonsultuoti su vyresniais kolegomis ne tik gydymo ir diagnostikos, bet ir administraciniais klausimais“, – sako jaunas, bet jau daug gydymo įstaigos ir ligonių labui nuveikęs gydytojas.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite