Penktadienį festivalį tęsė liaudiškos muzikos kapelų varžytuvės „Susgrojam, broliai, prie Lūšių“. Žiūrovus linksmino ir tarpusavyje varžėsi Visagino kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Linksmuolė“ (vadovas Tomas Kochanka), Utenos kultūros centro Daugailių kultūros namų jaunimo kapela ,,Daugailių berniokai“ (vadovas Petras Leleika), Alytaus miesto pensininkų bendrijos „Bočiai“ tradicinė kaimo kapela „Smiltelė“ (vadovė Onutė Tenenienė), Ceikinių kaimo kapela „Keiziai“ (vadovė Rūta Kajėnė).

Ignalinos rajono savivaldybės mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis pasveikino kapelas, renginio dalyvius ir pakvietė visus, nors ir negausiai susirinkusius, smagiai praleisti laiką ir trumpam priglusti prie mūsų kultūros šaknų.

Na, o varžytuves stebėjo ir vertino komisijos narės Ignalinos kultūros ir sporto centro kapelos „Ringė“ vadovė Frančeska Skačkauskienė, Ignalinos Miko Petrausko muzikos mokyklos mokytoja Jūratė Saulienė ir Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė-kultūrologė Sigutė Mudinienė.

Nors varžytuvėse paprastai išrenkamas geriausias, komisija nusprendė, kad tą vakarą laimėjo muzika ir draugystė, o kapelos apdovanotos įvairiausiose nominacijose. Svajingiausios ir instrumentiškiausios kapelos nominacijose pirmąją vietą pelnė „Linksmuolė“, tradiciškiausia, vyriškiausia ir tarmiškiausia pripažinta „Daugailių berniokų“ kapela, šeimyniškiausios, romantiškiausios ir liaudiškiausios kapelos vardus laimėjo „Smiltelė“, Keiziai, nors patys ir nežinojo, kad dalyvauja varžytuvėse, laimėjo pirmą vietą šiose nominacijose – trankiausia, šokliausia ir ugningiausia kapela.

Rugpjūčio 12 dieną festivalis dovanojo teatrų šventę po atviru dangum. Aikštelėje prie Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro Dalia Lapėnienė pristatė žiūrovams Anykščių rajono Troškūnų vaikų ir jaunimo teatrą „Mes“ (vadovė Jolanta Pupkienė), kuris 2016 metais tapo teatrų apdovanojimo „Aukso paukštė“ laureatu. Į sceną taip pat pakvietė Anykščių rajono Naujųjų Eimininkų moterų vokalinį ansamblį „Elmė“ (vadovė Irena Kuliavienė), Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio teatrą „Stebulė“ (vadovė Vita Vadoklytė), kuris taip pat yra pelnęs „Aukso paukštės“ apdovanojimą, ir Naisių vasaros teatrą.

Seimo narys Gintautas Kindurys teatrų vadovams įteikė dovanas ir linkėjo išsivežti kuo geriausių įspūdžių iš Palūšės.

Tiek suaugusiuosius, tiek mažus ypač sužavėjo teatro „Mes“ spektaklis „Grybų karas“. Tai tarsi vietoje kuriama improvizacija, prasidėjusi žvilgsniu į „Drakonų kovų“ animacinių filmukų herojaus Songoko nuotykius, o paskui nukėlusi aktorius į „Grybų karo“ siužetą.

Spektaklis, rodos, kuriamas čia pat, ieškoma gražiausio sprendimo. Improvizacija lydima nuotaikingų dainų pritariant gitarai. Sužavėjo jaunųjų aktorių meistriškumas, vokaliniai sugebėjimai.

Žiūrovai labai šiltai sutiko spektaklį ir nagailėjo plojimų.

Vėliau virš Lūšių ežero nuvilnijo romantiškos, nostalgiškos vokalinio ansamblio „Elmė“ dainos. Literatūrinę–muzikinę kompoziciją „Ieškokim savyje poeto“ atliko ansamblis „Elmė“ ir Anykščių krašto poetai Diana Šermukšnienė ir Antanas Žvinys. Eilėraščiai apie gamtą, istoriją, apie gyvenimą ir meilę skambėjo tarsi dviejų poetų pašnekesys, vienam užduodant klausimą, o kitam savuoju eilėraščiu į jį atsakant.

Kupiškio kultūros centro Skapiškio padalinio teatras „Stebulė“ dovanojo žiūrovams autobiografinį spektaklį „Lietuvybės lopšys“, skirtą kunigo švietėjo Jono Katelės 185-osioms gimimo metinėms.

Spektaklyje pateikiama daug autobiografinių faktų apie kunigo švietėjišką veiklą, už kurią jam buvo skirta policijos priežiūra. Per pamokslus kunigas Jonas Katelė skatino priešintis valdžiai ir skelbti lietuvybę. Daug dėmesio švietėjas skyrė vaikų mokymui, ypač siekė šviesti mergaites, nes jos būsimos motinos, o išsilavinusių motinų vaikai kilnesni. Katelei kunigaujant Panemunėlyje, čia suvaidintas pirmas slaptas spektaklis. Kaip pagrindinis spektaklio leitmotyvas skamba Jono Katelės žodžiai: „Rūbą dovanosi – suplyš, o mokslo niekas neatims“.

Spektaklio pabaigoje skambantys varpai, rodos, sujungia vaidinimo erdvę su Palūšės bažnytėle. Ir bažnyčios šlaite tas spektaklis tarsi įgauna dar daugiau didybės.

O teatrų šventę vainikavo Naisių vasaros teatro spektaklis „Beprotiškai fantastiškos maestro Vytauto Kernagio dainos“. Spektaklyje įamžintas Vytauto Kernagio kūrybos kelias, kuris truko keturis dešimtmečius. Gyvenimiško graudumo pilnos Kernagio baladės ir dainos, sukurtos pagal Sigito Gedos, Marcelijaus Martinaičio, Salomėjos Nėries, Kazio Binkio ir kitų poetų žodžius, nepaliko abejingų.

Renginio organizatoriai pasirūpino, kad labai šiltą ir gražią dieną žiūrovai ir dalyviai turėtų kuo atsigaivinti.

Sekmadienį, festivalio „Palūšės vėjai“ uždarymo dieną, daugybę žmonių į Palūšės šv. Juozapo bažnyčią sukvietė Šv. Lauryno atlaidai, po jų parapijiečiams ir svečiams dovanotas Simonos Skrebutėnaitės koncertas.

O vėliau aikštelėje vėl rinkosi žiūrovai. Nuskambėjo paskutinieji festivalio akordai.

Nuostabų koncertą dovanojo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (vadovė Nijolė Saimininkienė, dirigentas Egidijus Kaveckas), koncertinę veiklą tęsiantis jau daugiau kaip 40 metų.

Kaip sakė renginio vedėja Sigutė Mudinienė, choro repertuaras apima kūrinius nuo renesanso iki šiuolaikinės muzikos. Profesionaliai atliekama klasikinė muzika, religinės melodijos, dainos pagal žinomų poetų eiles jaudino susirinkusiųjų širdis ir sielas.

O dienos, prasidėjusios Šv. Lauryno atlaidais, muzikinę dalį labai gražiai ir prasmingai užbaigė Vilniaus šv. Jonų bažnyčios „Gospel“ choro koncertas (vadovė Kristina Žaldokaitė).

Kaip kalbėjo choro vadovė, gospelo muziką pradėjo afroamerikiečiai. Tai religinė muzika, gimusi vergijoje ir skirta suteikti vilties. Tai muzika apie tikėjimą, dievą. Jos turinys – Dievas yra meilė. Gospelo muzika džiaugsminga, energinga, labai ritminga ir kviečianti prisijungti.

O renginio pabaigoje Dalia Lapėnienė dėkojo tapybos plenero „Ant bangos“ dalyviams, kurie, kaip sakė Dalia, plušo, kad Palūšę paliktų mums, tik jau paveiksluose. Nuo rugpjūčio 4 dienos vykęs pleneras sujungė bendruomenės narius ir dailininkus, jie tapo draugai, pažino vienas kitą.

Savivaldybės mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis, Dalia Lapėnienė ir Ignalinos seniūnas Jonas Polita dailininkams įteikė labai šiltas asmenines padėkas ir savivaldybės bei bendruomenės įsteigtas dovanas.

Algimantui Stanislovui Kliaugai įteikta padėka už didingą piliakalnių grožį paveiksluose, Gražinai Vitartaitei – už romantiškus jausmus ir sielos grožį, atskleistą drobėje, Ilonai Žvinakienei – už jausmų ir spalvų vaivorykštę, Algirdui Gaižauskui – už burių trapumą ir grožį, Rimai Baukaitei – už didingos visumos pajautimą aukštaitiškame trapume, Ramūnui Dagiui – už santūrius ieškojimus ir gilias įžvalgas, Ramunei Sladkevičiūtei-Dainienei – už švelnų širdies plakimą paveiksluose, Editai Paulauskienei – už šviesą rūke, Vilmai Vasiliauskaitei – už krykštavimą spalvomis, o plenero sielai, ignalinietei dailininkei Nijolei Trinkūnienei dėkota už atsakingumą, dailininkų subūrimą ir prasmingą darbą. Kartu su menininkais plenere dalyvavo profesorius Algimantas Poška, kaip jis pats juokavo, išėjęs į laisvę (į pensiją), bet nelaisvas. Jam įteikta padėka už pagarbų domėjimąsi Ignalinos kraštu, pagalbą dailininkams ir kuriamą gerą nuotaiką.

Dailininkai labai džiaugėsi puikiai organizuotu pleneru, žavėjosi Palūšės ir apylinkių grožiu, šiltu bendravimu ir įteikė Palūšės bendruomenės narei, festivalio sielai ir nenuilstančiai organizatorei Daliai Lapėnienei kolektyvinį darbą – visų dailininkų nutapytą paveikslą.

Atsisveikindami dailininkai linkėjo Palūšei visada būti ant bangos.

Po renginio visi galėjo pasigrožėti ant Palūšės bibliotekos pastato eksponuojamais paveikslais, o norintieji – įsigyti.