LTOK įspėja dėl didesnių mokesčių loterijoms: sportas gyvens tik iš „Olifėjos“ dividendų

Vilnius
BNS/Scanpix nuotr.
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Jei Seimas pritars didesniems mokesčiams loterijoms, šalies sportas neteks milijonų, sako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

Anot jos, dėl lapkritį Seime jau priimtų įstatymo pakeitimų LTOK neteks apie dviejų trečdalių lėšų. D. Gudzinevičiūtės teigimu, jau dabar LTOK planuoja ateities biudžetą surinkti tik iš dividendų, kuris sieks 3 mln. eurų. Jei Seimas pritars dar ir 18 proc. loterijų apmokestinimui, LTOK vadovės teigimu, „pasiseks, jei LTOK surinks vieną milijoną“.

Lapkričio pradžioje parlamentas nusprendė, kad nuo kitų metų liepos loterijų organizatoriai visą nuo pajamų atskaitomą sumą sumokės valstybei.

LTOK valdo daugiau nei pusę didžiausios Lietuvoje loterijos „Olifėjos“ akcijų – iki kitų metų liepos LTOK dar gaus 8 proc. „Olifėjos“ išplatintų bilietų vertės kaip paramą.

Pasak D. Gudzinevičiūtės, Seime siūlomų pataisų iniciatoriai kryptingai vykdo vienos lošimo verslo šakos žlugdymą. Ji įsitikinusi, kad, padidinus mokestį, bankrutuotų visos loterijos, išskyrus „Olifėją“.

2021 m. LTOK biudžetas siekė 9,95 mln. eurų, iš kurių 6,4 mln. sudarė „Olifėjos“ skiriama parama, dar 3 mln. – bendrovės išmokami dividendai. 0,5 mln. eurų šių metų biudžeto sudaro Tarptautinio ir Europos olimpinių komitetų subsidijos.

Lapkričio pabaigoje Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) priimtas sprendimas siūlyti didinti loterijoms nuo išplatintų bilietų nominalios vertės taikomą mokestį nuo prieš tai siūlyto 15 proc. iki 18 proc. Pagal dabar galiojančią tvarką loterijų organizatorių pajamos apmokestinamos 13 proc.: 5 proc. pajamų verslas moka į valstybės biudžetą, 8 proc. – skiria paramai.

Lietuvos loterijų asociacijos (LLA) prezidento Andriaus Karaliūno teigimu, BFK siūlomomis pataisomis siekiama sunaikinti loterijų verslą, jį nacionalizuoti bei atverti kelią azartiniams lošimams.

Padidinus apmokestinimą loterijų ir azartinių lošimų organizatoriams, BFK skaičiavimais, valstybės biudžeto pajamos didėtų apie 13 mln. eurų.

LLA skaičiavimais, jei įstatymo pataisos būtų priimtos, jau dabar dukart už azartinius lošimus labiau apmokestintoms loterijoms mokestinė našta padidėtų 40 proc.

Dėl šių esą neskaidriai Seime svarstomų Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisų LLA praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Specialiųjų tyrimų tarnybą. Pirmadienį asociacija taip pat pranešė susisiekusi ir su Seimo Antikorupcijos komisija.

A. Karaliūno teigimu, šiuo metu svarstomi pakeitimai susiję su dar vasarą STT pradėtu ikiteisminiu tyrimu dėl galimo Seimo nario Mato Maldeikio papirkimo, siekiant priimti tam tikroms interesų grupėms palankias Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pataisas. Tuomet įtarimai pareikšti kito parlamentaro, Mindaugo Puidoko, padėjėjui Kęstučiui Motiečiui.

A. Karaliūno įsitikinimu, didesnio loterijų apmokestinimo siekia Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija ir jos buvęs valdybos pirmininkas Samoilas Kacas.

Apsispręsti, ar didinti mokestį loterijoms Seimas turi iki sausio 1 d. Svarstyti įstatymą buvo numatyta antradienį, tačiau iš parlamento darbotvarkės klausimas buvo išbrauktas.

Palaikymą siūlymams pirmadienį pareiškė ir Finansų ministerija.

ELTA