Angle down Atgal

LSMU mokslininkai parengė pasiūlymus su COVID-19 pandemija kovojantiems specialistams

Išsamų tyrimą atlikusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkų grupė parengė pasiūlymus, kaip sveikatos priežiūros ir farmacijos darbuotojai veiksmingiau galėtų sau padėti COVID-19 pandemijos ir kitų panašių ekstremaliųjų situacijų metu.

„Tikimės, kad šis nedidelis mūsų atliktas darbas yra didelio dėkingumo sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams išraiška už jų itin svarbų ir nuoširdų rūpestį mumis visais šiuo šaliai sudėtingu laikotarpiu. Šiuo metu išgyvename sudėtingą situaciją, ir ne visada užtenka laiko tinkamai pasirūpinti savimi. Labai džiugu, kad Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus jau pasiekė vakcina nuo COVID-19 infekcijos, tačiau skiepai nepalengvina visų sunkumų, su kuriais šiandien sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams tenka susidurti atliekant savo darbą. Deja, negalima sukurti vakcinos nuo psichologinių sunkumų, bet galima daug ką padaryti, kad jie mažiau vargintų“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė Nida Žemaitienė.

Pasak LSMU pranešimo, platesni pateiktų rekomendacijų paaiškinimai ir savipagalbos pratimų pavyzdžiai pateikiami išplėstiniame aprašyme www.lsmuni.lt ir www.kaunoklinikos.lt svetainėse.

Rekomendacijos parengtos pagal atliktą tyrimą „Su COVID-19 pandemija susiję sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų darbo iššūkiai, psichologinė savijauta ir pagalbos poreikiai“, kurį finansavo Lietuvos mokslo taryba.

„COVID-19 pandemija sveikatos priežiūros darbuotojams ir farmacijos specialistams pateikė daug naujų bei sudėtingų darbo iššūkių, – sako prof. N. Žemaitienė. – Vasarą, atslūgus pirmajai pandemijos bangai, atlikome šį tyrimą, kuriame dalyvavo 967 sveikatos priežiūros ir farmacijos darbuotojai. Gauti rezultatai parodė, kad pirmoji pandemijos banga padarė poveikį tyrime dalyvavusių specialistų ir darbuotojų savijautai. Vertindami savijautos ir sveikatos pokyčius, beveik ketvirtadalis (23,5 proc.) tyrimo dalyvių pripažino, kad pablogėjo jų fizinė sveikata ir 38,9 proc. apklaustųjų minėjo psichologinės savijautos pablogėjimą“.

Profesorės teigimu, ekstremaliosios situacijos paveikia visas mūsų gyvenimo sritis ir pateikia daug naujų iššūkių, ir natūralu, kad su tuo susidūrę žmonės nesijaučia taip gerai, kaip anksčiau. Tokie požymiai kaip ilgalaikė prislėgta nuotaika, stiprus, pasikartojantis nerimas, visą laiką lydintis nuovargis ir padidėjęs dirglumas, sutrikęs miegas, ryškūs apetito svyravimai rodo padidėjusią psichikos sveikatos sutrikimų riziką. Ir tai – ženklas, kad reikėtų pasitarti su psichikos sveikatos specialistais. Deja, kaip parodė LSMU mokslininkų atliktas tyrimas, tik labai nedidelė dalis (5,4 proc.) per šį laikotarpį pasinaudojo psichikos sveikatos specialistų teikiama pagalba. Tarp priežasčių, kurios dažniausiai trukdė ja pasinaudoti, respondentai minėjo didelį užimtumą ir nesirūpinimą savo psichikos sveikata.

„Sudėtingu pandemijos dėl COVID-19 laikotarpiu svarbu, kad sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai nepamirštų rūpintis savimi, skirti laiko poilsiui ir malonioms laisvalaikio veikloms, kurių metu galėtų atgauti jėgas. Savijauta siejasi ne tik su mūsų gerove, bet ir su atliekamo darbo kokybe. Tai, kaip specialistai jaučiasi ekstremaliųjų situacijų metu, tampa ypač svarbu, todėl rūpestis sveikatos priežiūros ir farmacijos darbuotojų sveikata yra itin reikšmingas COVID-19 pandemijos valdymo uždavinys”,– pabrėžia prof. N. Žemaitienė.

Ji dar priduria, jog yra daug būdų, padedančių palaikyti psichologinę pusiausvyrą. O atliktas tyrimas parodė, kad gerinti savijautą gali ne tik tokie įprasti būdai kaip vaikščiojimas gamtoje, bendravimas su artimaisiais, fizinis aktyvumas bei kita mėgstama veikla, bet ir juntama visuomenės parama, darna, palaikymas darbo kolektyvuose, taip pat – informacijos apie COVID-19 srauto ribojimas.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Sponsored video

Taip pat skaitykite