Angle down Atgal

LSA valdyboje – apie švietimo įstaigų vadovus bei naują atliekų tvarkymo kainodarą

Vasario 25 d. vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdis, kuriame dalyvavo Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė. Posėdžio metu valdybos nariai aptarė švietimo įstaigų vadovams keliamų kvalifikacijos reikalavimų klausimą, elektroninio tarybos posėdžių valdymo patirtį bei siūlomą naują atliekų tvarkymo kainodaros modelį.

Siekiant išspręsti švietimo įstaigų vadovų stygių, LSA valdyba priėmė protokolinį sprendimą kreiptis į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) su siūlymu supaprastinti mokyklų vadovų kompetencijų vertinimą, tai yra – peržiūrėti ir patikslinti Kvalifikacinių reikalavimų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams aprašą. Ministerijos taip pat prašoma peržiūrėti Kvalifikacinių reikalavimų savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams aprašą bei Savivaldybių administracijų švietimo padalinių bendruosius nuostatus.
2017 m. įsigaliojus Švietimo įstatymo pataisoms, buvo įvestos švietimo įstaigų vadovų kadencijos. Remiantis šia nuostata, iki 2022 metų turėtų būti atleisti arba pakeisti visi švietimo įstaigų vadovai.
Savivaldybės pastebi, kad egzistuoja didelis pretendentų tapti švietimo įstaigų vadovais stygius, nes dalis galimų pretendentų neįveikia kompetencijų vertinimo barjero. Kai kurie jų net nedalyvauja konkursuose dėl to, kad kompetencijų vertinimo metodologija yra vienoda norint užimti visų tipo ugdymo įstaigų vadovo pareigas.
LSA ir ŠMSM duomenimis, 2019 m. sausio 1 d. savivaldybių švietimo įstaigose trūko 197, o gruodžio 31 d. – jau 246 vadovų. Tais pačiais metais dvejuose trečdaliuose paskelbtų vadovų konkursų nebuvo nei vieno pretendento. Šiais metais turės įvykti per 400 tokių konkursų.
Valdybos posėdyje švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič pristatė šiuo metu rengiamą švietimo lyderius auginančios ir socialinį saugumą užtikrinančios sistemą, orientuotą į švietimo įstaigų vadovų rengimo bei atrankos procesus, paramos ir karjeros galimybes.
Posėdžio metu LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius ir viešosios įstaigos „Centrinė perkančioji organizacija“ (CPO) direktorius Darius Vedrickas pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Ja abi organizacijos įsipareigoja veikti bendrai identifikuojant aktualių viešųjų pirkimų objektų poreikį, tobulinant CPO informacinę sistemą bei skleidžiant gerąją viešųjų pirkimų praktiką.
Gerąją patirtį elektroninio tarybos posėdžių valdymo srityje LSA valdybos nariams pristatė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. Meras akcentavo, jog pagrindiniai šios sistemos privalumai yra galimybė nebearchyvuoti popierinių dokumentų bei siųsti visą ADOC formato dokumentų paketą į įvairias institucijas, minučių tikslumu matoma dokumento rengimo bei derinimo eiga, lengvai surandamas originalas.
Valdybos nariai taip pat diskutavo apie Aplinkos ministerijos siūlomą naująjį atliekų tvarkymo kainodaros modelį, kuris, savivaldybių nuomone, ne tik vėl brangins šios paslaugos gyventojams kainą, bet ir gerokai sumažins savivaldybių savarankiškumą išstumiant jas iš kainų nustatymo proceso.
Naujuoju Atliekų tvarkymo įstatymo projektu siūloma įvesti suvienodintą regioninę kainą, kurią patvirtintų Valstybinės energetikos reguliavimo taryba. Šio naujo kainų nustatymo proceso kaštus turės padengti gyventojai, mokėdami rinkliavą už atliekų sutvarkymą. Įstatymas numato, kad ši suma yra 680 000 eurų per metus.
Taip pat planuojama įtvirtinti savivaldybėms naują prievolę užtikrinti, kad įmoka už atliekų sutvarkymą negali viršyti 1 procento konkretaus namų ūkio metinių pajamų, nors nepateikiama jokia metodika, kaip savivaldybės turėtų suskaičiuoti šias gyventojų pajamas arba kaip būtų sprendžiamas gyventojų teisės į duomenų apsaugą klausimas.
Merai diskutavo ir apie įstatymo projekte numatomas neadekvačias baudas už įvairius pažeidimus, pavyzdžiui, už sutarčių nepasirašymą su gamintojų-importuotojų organizacijomis, net jeigu būtent pastarosios atsisako tai daryti. Baudas, siekiančias nuo 3000 iki 30 000 eurų, savivaldybės turėtų mokėti iš savo jau suplanuotų biudžetų.

Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Birštono savivaldybės informacija

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite