Angle down Atgal

Loterijos: nuo pramogos iki priklausomybės – vienas žingsnis

Prieš pusę metų Renata su vyru taip šokinėjo ant sofos, kad iki šiol braška spyruoklės. Tąkart jiedu sužinojo, kad loterijoje laimėjo naują automobilį. Raudonas blizgantis „Fiat“ į jų šeimą atnešė ne tik džiaugsmo ir komforto, bet ir, kaip Renata pradėjo įtarti, priklausomybę.

Slaptavietė spintoje

Naujametis švarinimasis – kasmetinė Renatos tradicija. Likus dviem dienoms iki švenčių, Renata, apsiginklavusi šiukšlių maišais, kibirais, šluotomis ir įvairiausia chemija, lėtai juda po namus. Išvalo kiekvieną kampelį, ištuština kiekvieną stalčių, kruopščiai atrinkdama daiktus, kuriuos reikia išmesti.

Iš rūsio netgi išsitraukia kopėtėles, kad galėtų nuvalyti dulkes nenaudojamoje, vos pasiekiamoje spintos lentynoje. Pasilipusi darbuojasi skudurėliu, kol ranka užkliudo kaži kokį daiktą. Net ir ant kopėtėlių Renata tokia maža, kad nemato, kas paslėpta nenaudojamoje spintos lentynoje. Į pagalbą pasitelkia šluotą ir ja pristumia daiktą prie lentynos krašto. Kartoninė dėžė, kurią ima į rankas, niekuo neišsiskirianti. Bene bus dovana, kurią užmiršo vyras?

Atidariusi dėžę, Renata netenka žado. Dėžėje sulankstyti ir sulamdyti guli šimtai nesėkmingų loterijos bilietų. Po išlošto automobilio vyras ėmė juos pirkti kaip pamišęs – Renatai teko įsikišti. Abu sutarė, kad per mėnesį jis gali įsigyti ne daugiau kaip dešimt bilietų. Pamena, kad vyras lengvai sutiko su tokiu sprendimu. Pernelyg lengvai. Štai ir paaiškėjo kodėl. O blogiausia, kad dėžėje ji randa kazino kortelę. Nejaugi nuo bilietų vyras perėjo prie „stipresnio“?

Kaip narkotikai

Nežinodama, ką daryti, Renata kreipiasi į anonimines drauges vienoje diskusijų svetainėje. „Mergaitės, ...“ – rašo ji ir pasakoja apie savo radinį. Atsakymą gauna iš karto.

„Loterijos yra blogis! Čia kaip narkotikas: pradėjai, sunku mesti ir norisi vis stipresnių. Patariu kuo greičiau rimtai pasikalbėti su savo vyru. Kol dar nepralošė namų“, – gąsdina senbuvė Deimantė.

„Kaži ar kalbos padės... – svarsto naujokė Rima. – Žinau nemažai žmonių, kurie yra priklausomi nuo azartinių žaidimų. Kažkas baisaus: jiems nepadeda nei maldavimai, nei ašaros, nei riksmai. Jeigu vyras pradėjo ne tik paslapčia pirkti bilietus, bet dar ir lankytis kazino, reikia priversti jį parašyti prašymą, kad ten jo nebeįleistų. O tada kreiptis pas psichologą. Čia ne juokai.“

Pralošė net telefoną

Renata susiima už galvos – nejaugi iš pirmo žvilgsnio nekaltutis loterijos bilietas gali pridaryti tiek žalos?

Jos vyrą bando apginti komentatorė Daiva. „O gal čia tėra hobis? Pavyzdžiui, mano vyras vieną kartą per mėnesį nueina į kazino, kartais nusiperka loterijos bilietų ir aš nematau tame nieko blogo. Jeigu finansai ir valia leidžia taip pramogauti, kodėl gi ne“, – rašo ji, bet Renatos neįtikina. Jeigu vyras nuo žmonos slepia loterijos bilietus ir kazino kortelę, jam tai jau nebe hobis, o priklausomybė.

„Noriu pasidalyti karčia savo patirtimi, – Renatos mintis pertraukia Veronika. – Mano vyras, tiksliau, buvęs vyras, yra priklausomas nuo azartinių lošimų. Mūsų šeima sugriuvo būtent dėl šios priežasties. Tai yra liga, kuri suluošina žmogų ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai. Mano buvusysis pradėjo nuo loterijos bilietų, tuomet sekė mažos sumos kazino, kurios vis didėjo ir didėjo. Savo priklausomybės jis nepripažino, žaidimas jam tapo Nr. 1, nerūpėjo nei žmona, nei vaikai – niekas. Tik lošti. Šiuo metu jis neturi nieko: santaupos praloštos, mašina pralošta, net telefono – ir to nebėra. Jei tik gauna kokį eurą, tuoj neša jį į kazino, tikėdamasis atsilošti. Nežiūrėkite į vyro lošimą pro pirštus – tai labai pavojinga!“

„Svarbu, kad vyras pats norėtų išsikapstyti iš liūno. Jei taip, manau, kad nereikėtų jo apleisti. Lošimas – tai liga, ji jau įtraukta į nervų ir psichikos ligų sąrašą. Prašymas neleisti į kazino, kaip kažkuri jau minėjo, nebloga pradžia. Sutinku ir dėl psichologo konsultacijos. O svarbiausia yra artimųjų palaikymas bei kontrolė. Pirmaisiais mėnesiais pasirūpinkite, kad jis niekada neturėtų su savimi daug pinigų, jo asmens dokumentus laikykite savo žinioje. Jei jis nori išsaugoti šeimą, neturėtų tam prieštarauti“, – pataria Dainora.

Naujųjų metų išvakarėse Renata įteikia vyrui dovaną. Didžiulę, gražiai supakuotą. Nuo jo veido nedingsta šypsena, kol nepraplėšia fejerverkais nuspalvinto popieriaus. Prieš akis – puikiai pažįstama kartoninė dėžė. Net nereikia jos atidaryti – vyras puikiai žino, kas viduje.

Renata atsisėda prie vyro ir padeda ranką ant peties. „Dabar mudu pasikalbėsime“, – be jokio pykčio ir isterijos ištaria ji.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite