Ieva Valeškaitė. LLRI nuotr.
Angle down Atgal

LLRI ekspertė: iš ko „lošia“ valdžia plėsdama Kvitų loteriją?

Finansų ministerija keičia kasos aparatų kvitų taisykles. Jei iki šiol laimėti loterijoje buvo galima perkant turgavietėse ar viešose prekybos vietose, jau nuo kitos savaitės žaidime dalyvaus ir už prekes, įsigytas parduotuvėse ir prekybos centruose gauti kvitai. Tačiau ne visuose. Prekybos centrų „Maxima“, „IKI“, „Norfos“, „Rimi“, „Lidl“, „Senukai“ pirkimo kvitai žaidime nedalyvaus.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Ieva Valeškaitė teigia, kad nors valdžia džiaugiasi papildomais milijonais, plaukiančiais į biudžetą iš tų sektorių, kurie dalyvavo kvitų loterijoje, tai nėra vien tik loterijos nuopelnas.

Anot jos, augant ekonomikai, milijonai į biudžetą plaukia ir iš daugumos kitų sektorių, kurie jokioje loterijoje nedalyvavo. Todėl tiesioginę kvitų loterijos naudą pamatuoti labai sunku.

„Vertinama, kad dėl gyventojų skundų apie neišduotus pirkimo kvitus atlikta per 300 papildomų mokestinių patikrinimų ir įmonėms priskaičiuota apie 311 tūkst. eurų mokesčių. O tai - mažytis lašelis biudžeto pajamų jūroje. Palyginkime - to paties pridėtinės vertės mokesčio pernai į biudžetą surinkta apie 3,5 mlrd. eurų“, - teigė I. Valeškaitė.

Anot ekspertės, kovai su „šešėliu“ būtina pasirinkti tinkamus ginklus, o, panašu, kad kvitų loterija tik mojuojama prieš „šešėlį“.

Pasirinktos priemonės kovoje su „šešėliu“ taip pat neturėtų kurti kitų, nelauktų ir neigiamų pasekmių. Tačiau naujausi siūlymai, pasak I. Valeškaitės, gali būti žalingi konkurencijai.

„Jei apsiperkant viename prekybos centre galėsite dar ir pirkimo kvitų loterijoje sudalyvauti, gal tai bus paskata nesirinkti konkuruojančio prekybos centro prekių? Štai sprendžiate, ar pirkti gėlių vazoną „Depo“, „Ikea“, „Moki-veži“ ar „Senukų“ prekybos centre. Jei esate azartiškas, galbūt paskutiniojo nesirinksite, nes jame įsigytų pirkinių kvitai loterijoje nedalyvaus, o apsipirkti eisite į tą parduotuvę, kurią valdžia išrinko tinkama dalyvauti loterijoje dengiamoje visų mokesčių mokėtojų pinigais“, - teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė.

Pasak jos, valdžios logiką suprasti galima - didieji prekybos tinklai tikrai nėra „šešėlio židinys“. Iš pradžių organizuojant šią loteriją taikytasi į turgaus prekeivius ir smulkiuosius paslaugų teikėjus. Dabar taikinyje - ir prekybininkai. Tačiau kodėl pasirinkti vieni, o ne kiti - neaišku.

ELTA primena, kad nuo pirmadienio įsigalios pakeitimai Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Kvitų žaidime - bus daugiau prizų, žaidimui bus galima registruoti kvitų už prekes, įsigytas prekybos tinkluose, tačiau ne didžiuosiuose.

Anot VMI Kvitų žaidimo projekto vadovo Rolandas Puncevičiaus, iniciatyvos pirminis tikslas - skatinti šešėlinės ekonomikos traukimąsi skatinant tinkamą pajamų apskaitymą. Todėl šiuo atveju iniciatyva nėra orientuota į didžiausios apyvartos rinkos dalyvius, kur kvitas yra išduodamas visuomet, o į mažesnes prekybos vietas, kur neapskaitytų pajamų rizika yra didesnė.

Taip pat, anot jo, siekiama užtikrinti, kad dalyvavimas žaidime ir kvitų registravimas būtų paprastas. Dėl to atrinkti didžiausią apyvartą generuojantys mažmeninės prekybos tinklai, o ne atskiros prekybos vietos, dėl ko gyventojams nuolat reikėtų tikrintis, ar kvitas dalyvauja žaidime ar ne.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite