Konteineriuose rado kun. J. Maksvyčio knygas

Visa ši istorija prasidėjo liepos viduryje. Miestelio gyventoja šiukšlių konteineriuose prie bažnyčios aptiko ilgamečio klebono Jono Maksvyčio archyvus: spaudinius, knygas, korespondenciją, prieškario ir karo metų žurnalus.

Pasak Nijolės Bujanauskienės, vienas Liudvinavo gyventojas jai prasitarė, kad Katalikių moterų draugija kraustosi iš savo patalpų ir laukan meta per daugelį metų sukauptą turtą, šviesaus atminimo klebono J. Maksvyčio palikimą. „Išsigandusi atbėgau prie bažnyčios konteinerių. Dviejuose konteineriuose radau kunigo J. Maksvyčio archyvus: pamokslus, rašytus mašinėle, korespondenciją, 1934–1935 metais išleistus žurnalus, knygas. Pamačiau kunigo Juozo Matulaičio verstą knygą iš vokiečių kalbos ir kunigo Prano Gavėno. Visi šie spaudiniai buvo apmėtyti žemėmis. Man net rankas pakirto. Kaip galima į šiukšlyną mesti istorinę medžiagą? Kas nustatė jos vertę? Ar kunigo archyvą atrinkinėjusios moterys turėjo pakankamai kompetencijos nuspręsti, ką išmesti, o ką palikti? – stebėjosi N. Bujanauskienė. Anot moters, yra daug istorinių knygų, kurių būklė prasta, bet niekas jų po mėšlyną nemėto. O čia klebono knygas išmetė į šiukšlyną. Juk tai istorinės vertybės, atminimo išniekinimas. Galėjo atiduoti muziejui. Vilkaviškio vyskupijos istorijos ir bažnytinio meno muziejaus direktorius Justinas Sajauskas kunigo J. Maksvyčio archyvą vertina kaip turintį istorinę reikšmę.

N. Bujanauskienė sako, kad dalį klebono spaudinių pavyko išgelbėti, tačiau du konteineriai jau buvo išvežti sunaikinti.

– Jeigu ne kunigas Jonas Maksvytis, Liudvinavas neturėtų bažnyčios, tad, manau, kad vien iš pagarbos kunigo ir batų raištelį reikėtų saugoti“, – sakė N. Bujanauskienė.

Moteris pažėrė priekaištų katalikių moterų organizacijai, kad jos neišsaugojo patalpų, kuriose nuo pat pastatymo dienos – 1937 metų tvarkėsi šios organizacijos narės, nevykdė jokių projektų, kad gautų lėšų namo remontui.

Nuomos sutartį nutraukė

Liudvinavo katalikių moterų draugijos pirmininkė Rima Daukšienė šias pareigas eina jau šeštus metus. Jų organizacija buvo įsikūrusi priešais bažnyčią, šalia mokyklos esančiame geltoname name, kurį statė katalikės moterys, vadovaujant rašytojo Kazio Borutos giminaitei. Nors istoriškai namas priklausė katalikėms moterims, pagal esamus dokumentus statinys – Marijampolės savivaldybės administracijos turtas. Draugija juo naudojosi pagal panaudos sutartį. Senam namui reikėjo rimtos priežiūros, kapitalinio remonto. Katalikių moterų draugija neturėjo lėšų, neįstengė statinio prižiūrėti taip, kaip numatyta panaudos sutartyje, todėl buvo nuspręsta liepos 1 dieną nuomos sutartį su savivaldybe nutraukti.

Turima vilties, kad pastatą išsinuomos Liudvinavo bendruomenė. Galbūt bendruomenei pavyks įgyvendinti projektą ir gavus paramą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų statinį kapitaliai suremontuoti. Katalikių moterų draugijai čia irgi atsirastų vietos. Namas jokiam bankui neįkeistas, kaip dabar Liudvinave kalbama, jis – savivaldybės turtas.

Katalikių moterų draugijai patalpas senojoje klebonijoje pasiūlė Liudvinavo parapijos klebonas Žydrūnas Kulpys. Klebonijoje yra vietos, kur sandėliuoti sukauptą turtą, bus kambarėlis ir moterims.

Pasak pirmininkės Rimos Daukšienės, tuo metu jos sulaukė iš Marijampolės savivaldybės Turto skyriaus specialisčių raginimo išsikraustyti kuo greičiau, nelaukiant rudens. Turto sukaupta daug, reikėjo skubiai kraustytis.

Konteineriuose – bevertė medžiaga

Pasak R. Daukšienės, šviesaus atminimo klebonas Jonas Maksvytis savo turtą paliko katalikėms moterims. Po kunigo mirties visi visutėliai klebono daiktai: drabužiai, batai, namų apyvokos reikmenys, užrašai, raštai, knygos, kurių labai daug, buvo perkelti į geltonąjį namą, kuriame ligi šiol tvarkėsi moterų katalikių draugija. Palikimas niekada nebuvo surūšiuotas, vertintas. Tiesiog sudėtas ir saugotas. Name klebono muziejus nebuvo įrengtas.

Paragintos savivaldybės iki nurodytos dienos atlaisvinti patalpas, moterys pradėjo kraustymosi darbus. Pasak Rimos Daukšienės, buvo peržiūrėtas visas klebono J. Maksvyčio sukauptas archyvas. Padėti atrinkti, surūšiuoti kunigo raštus moterys paprašė parapijos klebono Žydrūno Kulpio. Archyve buvo ir išliekamosios vertės neturinčių spaudinių. Tiesiog iš vokiečių kalbos versta ir per kalkę atspausdinta įvairi religinė literatūra, kadangi tarybiniais laikais Lietuvoje tokios literatūros nebuvo. Tad ją kunigai versdavo ir daugindavo, padauginę išdalindavo. Tų daugintų per kalkę lapų ir buvo nuspręsta atsisakyti. Jie ne tik sunkiai įskaitomi, bet ir neturintys išliekamosios vertės. Pasak R. Daukšienės, į konteinerį buvo sudėti ir nuo 1991 metų leisti žurnalai, kurių sandėliuoti nėra prasmės. „Mes išsikraustome į daug mažesnes patalpas, tad perkelti viską, ką turėjome, nebuvo jokios galimybės. Tačiau neišmetėme nė vieno vertingo rašto, susijusio su gerbiamo klebono J. Maksvyčio atminimu“, – sakė R. Daukšienė.

Anot jos, visko negali sandėliuoti. Moteris mano, kad iš drabužių užtektų palikti vienus klebono marškinius, kurie taip sulopyti, kad nėra sveikos vietos. Ir ši maža detalė atskleistų J. Maksvyčio požiūrį į svarbiausius dalykus. „Klebonas neleido pinigų savo reikmėms, drabužiams, bet visus juos skyrė bažnyčiai“, – sakė draugijos pirmininkė. Ji įsitikinusi, kad skandalas, neva, naikinami J. Maksvyčio archyvai, buvo išpūstas, norint pakenkti, sumenkinti.

– Dalis moterų iš kitų organizacijų nėra patenkintos, kad mes atsikraustome į kleboniją, todėl ir išpūtė muilo burbulą. Man skaudžiausia, kad su kai kuriomis iš jų, mes kaimynės, sveikindavomės, tad kodėl neatėjo tiesiai pas mane ir nepaklausė, ką aš darau, nepasakė, kas, jų nuomone, negerai, o iš karto kreipėsi į televiziją su kaltinimais“, – sakė Rima Daukšienė.

Atminimas bus saugomas ir branginamas

Liudvinavo parapijos klebonas teol. dr. Žydrūnas Kulpys patvirtino, kad Katalikių moterų draugijos narės prašė padėti išrūšiuoti sukauptą klebono J. Maksvyčio archyvą. Jis padėjo.

– Aš labai gerbiu šviesaus atminimo kunigą Joną Maksvytį. Savo darbais bažnyčiai, žmonėms jis nusipelnė didžios pagarbos, jo atminimas privalo būti saugomas. Todėl visus, kam brangus šio žmogaus atminimas, noriu patikinti, kad į konteinerius nebuvo išmesti jokie vertingi raštai, knygos, straipsniai. Jeigu kažkas ir pateko, tai per klaidą“, – sakė kun. Ž. Kulpys.

Anot klebono, sukauptas archyvas buvo atidžiai peržiūrėtas, atsisakyta tik išliekamosios vertės neturinčios medžiagos. Brangūs dalykai yra pernešti į kleboniją, sužiūrėti, sudėti. Tiesiog kažkas iškėlė problemą, kurios nėra. „Visi su gerbiamu klebonu Jonu Maksvyčiu susiję dalykai bus atsakingai saugomi, jo atminimas branginamas“, – tikino kun. Ž. Kulpys.

 

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka