Angle down Atgal

Literatūrinė Vlado Šlaito premija skirta Birutei Jonuškaitei

Šiais metais Ukmergės rajono savivaldybės literatūrine Vlado Šlaito premija įvertinta rašytojos, poetės ir publicistės Birutės Jonuškaitės knyga „Laikas ir likimai“. Tai jau 22-oji iš savivaldybės biudžeto skiriama Vlado Šlaito premija, kurios dydis - 600 eurų. Ši pinigų suma pervesta į B. Jonuškaitės asmeninę sąskaitą.

Šiai premijai gauti šiemet buvo pateiktos dvi paraiškos. Lietuvos rašytojų sąjunga, kuriai ir vadovauja B. Jonuškaitė, pateikė Gintauto Dabrišiaus poezijos rinkinį „Baltas iš manęs“, o Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka pristatė pačios B. Jonuškaitės išleistą jau 20-ąją pokalbių knygą „Laikas ir likimai“.

Literatūrinės premijos skyrimo komisijos posėdyje buvo vieningai pasisakyta už B. Jonuškaitės knygą, kurioje publikuojami 2003–2019 metais rengti pokalbiai su lietuvių ir lenkų kūrėjais. Pasak komisijos nario, poeto, literatūrologo, literatūros kritiko Vainiaus Bako, „16 metų kaupti ir rinkti pokalbius, po to juos susisteminti – ypač atsakingas darbas. Sunku net žanriškai apibrėžti šią knygą, nes, nepaisant žurnalistinių, publicistinių pokalbių, autorės pristatomi pašnekovai-kūrėjai apibūdinami labai literatūriškai jautriai, kartais kalbėjimas primena eseistiką, kartais – tai lyg įžanga į apsakymą, savotišką žmogaus legendą, kartu jo nekarūnuojant, neidealizuojant. Knygoje gausu metaforų, memuaristikos, kurią papildo istoriniai, socialiniai diskursai, apimantys skirtingų kartų kūrėjus, jų gyvenimus, prasmės paieškas, kūrybos liudijimus, trumpesnes ir ilgesnes kūrybinio gyvenimo distancijas. Šioje knygoje atsiskleidžia emigracijos patirtys, pavyzdžiui, Elenos Bradūnaitės atsiminimai, žemininkų kartos kūrybiniai apmąstymai, kurie ypač artimi V. Šlaito biografijai ir kūrybai. Nuoširdžiai paprastas, nehiperbolizuotas, neegzaltuotas pokalbių stilius leidžia pažinti kiekvieną kūrėją kaip žmogų, įsišaknijusį savo humanistikos darbuose. Ant pjedestalo nestatomi ir Nobelio premijos laureatai W. Szymborska ir Cz. Miloszas arba pasaulinio kino diskursuose didelio populiarumo pasiekęs K. Zanussi. Knygoje kiekvienas yra savaip svarbus, be grimo ir kaukių. Kiekvienas turi savąjį humanizmo, literatūros, meno kelią. Skirtingus kūrėjus vienija prasmės, žmogiško buvimo paieškos fiziniame ir metafiziniame pasaulyje, akistata su kasdiene buitimi ir pakylėta Būtimi. Esatimi. Įvairūs kultūros ženklai, simboliai, jų inkorporacijos, inkliuzai Jonuškaitės pokalbiuose yra itin artimi ukmergiškio kūrėjo Vlado Šlaito pasaulėvaizdžiui, eilėraščiams, kuriuose nuolat šmėsteli krikščioniškosios, antikinės kultūros šukelė, veidrodis, atspindys, detalė. Kai kurie Jonuškaitės kalbinti autoriai jau amžinatilsį, tačiau nemažai jų vis dar kuria ir gyvena mūsų dabarties laikais. Reikia pasidžiaugti, kad neinama stereotipišku keliu – mirusiems statant skulptūras, o gyvuosius tarsi užmirštant. Mačerniškąja prasme „Laikas ir likimai“ tarsi galėtų būti pervadinta į „Sielos paveikslų knygą“.

„Šlaitiškos" čia esti identiteto paieškos tarp lietuvių ir lenkų mentaliteto, prisimenant V. Šlaitą kaip pusiau slaviškos, pusiau lietuviškos prigimties, gyvenantį angliškoje kultūroje. Kone kiekvienas kalbintas kūrėjas gali ištarti Vlado Šlaito eilėraščio žodžius: „Mano širdis išmėtyta / Ukmergė ir Žemaitkiemis / Vokietija ir Rusija / ir Didžioji Britanija / nežinau, kur man teks / užbaigti savo amželį / tik žinau, kad kasdieną / vis šaukia mane ir traukia / prieškarinis pavasario / sodas Kęstučio aikštėje.“ Žinoma, skiriasi topografija, bet identiteto, kultūriškumo, ribinės tapatybės klausimai knygoje yra itin aktualūs. Lygiai taip pat kaip ir keliami egzistencinės prasmės klausimai, pasitelkiant bendražmogiškąją, krikščioniškąją išmintį, kuri puikiai dera su gyvenimo potyriais. Dažnai nelengvais, su tam tikrais iššūkiais. Manau, kad W. Szymborskos kūrybos palydovės – abejonės ir egzistencinis nerimas – visuomet lydėjo ir mūsų kraštietį Vladą Šlaitą. (...)“

Savo balsą atiduodamas rašytojai, publicistei, žurnalistei Birutei Jonuškaitei, V. Bakas teigė, jog „labai simboliška ir gražu, jog ši jubiliejinė – jau dvidešimtoji – autorės knyga įvertinta mūsų kraštiečio Vlado Šlaito literatūrine premija, pažymint, kad knyga „Laikas ir likimai“ savo universalumu, nuoširdumu ir didele meninių diskursų apimtimi yra „Opus magnum“ – tas didysis kūrinys, atspindintis žmonių sielos paveikslus, jų originalumą, išskirtinumą, o kartu bendražmogišką, visiems būdingą humanizmą Dievo, Laiko, Likimo vyzdžiuose“.

Vertindama B. Jonuškaitės knygą, komisijos narė, rajono literatų draugijos pirmininkė Rita Gelūnienė išsakė mintį, jog ji verta premijos ne todėl, kad yra solidi lapų skaičiumi, o todėl, kad ji yra graži visapusiškai: gražiai apie gražius žmonės gražiame leidinyje. „Gal tai ir kalambūras, bet norėjau pasakyti, jog kiekvienas lietuvių ir lenkų kultūros žmogus, pristatytas knygoje, atsiveria skaitytojui visu savo gilumu, tampa labiau suprantamas, pažįstamas. Tokią knygą galiu skaityti nuo pradžios iki pabaigos, galiu – pasirinkdama tuos, kuriuos buvau sutikusi renginiuose ar pan., galiu – mėgautis pažintimi su tais, kurių visai nežinojau (lenkiškoji pusė). Skambantys sakiniai, iš jų – virptelinti autorės ir pristatomo / kalbinamo žmogaus ryšio emocija. Turinio, raiškos, vertės dermė“.

„Žiūrint labai formaliai, Birutės Jonuškaitės knyga yra lyg ir ne jos – dauguma knygos puslapių užpildyta kalbintų žmonių mintimis bei tekstais“, – teigia premijos skyrimo komisijos narys, rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausiasis specialistas Julius Zareckas. – Tačiau pasigilinus į knygos sudarytojos klausimų-tekstų struktūrą ir lygį, tampa aišku, kad būtent ji yra tas „skulptorius“ sulipdęs į vieningą knygos struktūrą visas jos sudedamąsias dalis. Ir ne tik sulipdęs, o nulipdęs tikrai reto intelektinio ir grožinio aukščio knygą, tikrai matomai išsiskiriančią šiuolaikinėje spaudinių jūroje“.

Ukmergės Vlado Šlaito viešosios bibliotekos informacija ir nuotraukos

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite