Angle down Atgal

„Linkėjau nebijoti egzaminų, išlaikyti juos gerai, paneigti nerimą ir abejones“

Praėjusį penktadienį Prienų rajono gimnazijose nuaidėjo Paskutinio skambučio šventė, paprastai joje netrūksta geros nuotaikos ir džiaugsmo, jaunimas į ateitį žvelgia su optimizmu ir pasitikėdamas savo jėgomis. Visgi šie metai buvo kitokie, ir, ko gero, abiturientų akyse susirūpinimo dėl laukiančių egzaminų bei būsimų pasirinkimų buvo daugiau…

– Kiekviena karta susiduria su skirtingomis problemomis, kokie, Jūsų manymu, iššūkiai laukia šiandieninio jaunimo? Ko, tebesitęsiant karantinui, šventėje linkėjote šių metų abiturientams? – paklausėme Prienų rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Rimvydo ZAILSKO.
– Šių metų abiturientų laida tikrai ypatinga. Gal teisingiau būtų sakyti, jiems tekę iššūkiai ypatingi. Praeitais mokslo metais net trečdalį laiko jie mokėsi nuotoliniu būdu, šiais mokslo metais – net pusę laiko mokėsi per nuotolį. Kaip sakė viena „Žiburio“ gimnazijos abiturientė, „net nespėjome pajausti ir suprasti, jog gimnazijoje esame vyriausi“. Dėl tokio ilgo nuotolinio ugdymo žiniasklaidoje pilna nerimo ir abejonių, kaip abiturientai sugebės išlaikyti brandos egzaminus. Gal tas nerimas ir nėra be pagrindo, tačiau mokiniams pasitikėjimo savimi, psichologinės ramybės tikrai neprideda. Todėl stengiausi abiturientus padrąsinti, linkėjau jiems nebijoti egzaminų, laikyti juos drąsiai, išlaikyti gerai ir paneigti visas nerimaujančiųjų abejones. Bet kokiu atveju, tai ir yra artimiausias iššūkis jiems ir būtent jam turėtų sutelkti didžiausią dėmesį, o apie kitus bent kol kas negalvoti. O ar tie kiti iššūkiai bus labai skirtingi nei ankstesnių laidų abiturientų – pasakyti sunku, juk pandemija amžinai nesitęs. Prieš akis jiems – savarankiškas gyvenimas, studijos, profesijos pasirinkimas…
– Kiek abiturientų šį pavasarį baigia rajono gimnazijas? Ar visi jie apsisprendė laikyti valstybinius brandos egzaminus?
– Šiais mokslo metais mūsų gimnazijose mokėsi 143 abiturientai. Tikėkimės, kad visi jie galės laikyti brandos egzaminus. Šie metai nėra kažkuo išskirtiniai egzaminų pasirinkimo požiūriu – dauguma abiturientų rinkosi laikyti valstybinius egzaminus (lietuvių k. ir literatūros valstybinį egzaminą pasirinko laikyti apie 70 proc. abiturientų), tačiau dalis, įvertinę savo realias galimybes, nusprendė pasirinkti mokyklinius brandos egzaminus. Kokie pasirinkimai bebūtų, mano palinkėjimas vienas – sėkmingai juos išlaikyti iš pirmo karto!
– Kokių dalykų egzaminus abiturientai dažniau rinkosi? Galbūt šiemet padaugėjo baigiamosios klasės moksleivių, kurie pasirinko minimumą egzaminų ar laikys mokyklinius egzaminus?
– Iš pasirenkamųjų egzaminų daugiausia abiturientų pasirinko matematikos egzaminą. Tai nekeista, nes pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose šis egzaminas yra privalomas. Toliau pagal pasirinkimo dažnumą rikiuojasi anglų kalba, istorija ir biologija. Kitus egzaminus pasirinko mažiau nei ketvirtadalis abiturientų.
– Mokydamiesi nuotoliniu būdu abiturientai turėjo daug dirbti savarankiškai, galbūt ne visiems vienodai tai sekėsi. Ar, jūsų vertinimu, mokymosi praradimus kompensuos papildomos konsultacijos?
– Į šį klausimą galbūt atsakys egzaminų sesijos rezultatai. Tačiau net ir tada neturėsime tikslaus atsakymo, nes kiekvienais metais dvyliktokai gali konsultuotis, o skirtos papildomos konsultacijos šiemet tesudarė nedidelę dalį visų konsultacijų. Na, o kalbant apie nuotolinį mokymąsi, tai galėtume įžvelgti ir privalumų, ypač jei kalbame apie mokymąsi – jis tikrai sudarė palankias sąlygas savarankiško mokymosi įgūdžių formavimui ir stiprinimui. Suprantama, kiekvienas žmogus yra skirtingas, tad ir pažanga šioje srityje kiekvieno mokinio skirtinga, individuli, vieniems sekėsi geriau, kitiems – ne taip gerai. Tačiau mokytojų pagalbą tikrai galėjo gauti ir gavo kiekvienas, kuris to norėjo.
– Šiemet lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą abiturientai galės laikyti ir be įskaitos, galbūt tai reiškia ir prarastas galimybes pasitikrinti šio ir kitų pagrindinių mokomųjų dalykų žinias dar prieš sesiją?
– Aš asmeniškai taip nemanau. Ši įskaita tik viena iš priemonių, skirtų mokinių žinių patikrinimui, be to, labiau orientuota į mokinių kalbėjimo įgūdžių patikrinimą. Gal labiau įpareigojanti, drausminanti mokinius, o kartais, drįsčiau pasakyti, mokytojų naudojama ir abiturientų „pagąsdinimo“ tikslais. Manau, kad kiekvienas pedagogas žino daug būdų, kaip patikrinti mokinių žinias bei gebėjimus, pasirengimą egzaminams – nuo individualių ir bendrų užduočių, sistemingų periodinių atsiskaitymų iki „bandomojo“ egzamino. Ir mokytojai tuos būdus naudoja kiekvienais metais. Ir šiemet taip pat. Tad kažkokio „nuostolio“ aš tikrai neįžvelgčiau.
– Valstybinių brandos egzaminų sesija prasidės birželio 7 dieną. Kas naujo egzaminų organizavimo tvarkoje?
– Kažkokių išskirtinių, esminių naujovių aš negalėčiau įvardinti, tvarka išlikusi tokia pati. Jau pernai brandos egzaminai vyko karantino sąlygomis, pirmosios pamokos buvo išmoktos. Atsižvelgiant į jas kai kurie nežymūs pakeitimai yra, tačiau tai detalės, apie kurias neverta kalbėti. Nebent būtų galima paminėti, jog šiemet visus egzaminus rajono abiturientai laikys mūsų savivaldybėje, nei vieno egzamino nereikės vykti laikyti kitur (pvz., pernai rusų k. egzaminą teko laikyti Kaune).
– Kaip abiturientų brandos egzaminų sesijai ruošiamasi Prienų rajono savivaldybėje? Ar, kaip ir pernai, dėl pandemijos bus taikomi griežtesni saugumo reikalavimai patalpoms, egzaminuojamųjų skaičiui ir kt.? Galbūt teks pasitelkti ir daugiau egzaminų vykdytojų?
– Kaip jau minėjau, prieš metus egzaminus taip pat laikėme karantino/pandemijos sąlygomis. Laikymo principai, reikalavimai patalpoms, vykdytojams, abiturientams – abiturientų skaičius patalpoje, atstumai, kiti saugumo reikalavimai, vykdytojų skaičius – iš esmės išlikę tokie patys kaip pernai, tad ir pasirengimas jau pažįstamas. Tad tikimės, jog egzaminų sesija praeis sklandžiai.
– Kaip atrodo mūsų rajono gimnazijos pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus paskelbtuose naujausiuose mokyklų reitinguose? Kur dar reikėtų pasitempti?
– Pagal mūsų šalies įstatymus bendrojo ugdymo mokyklos nereitinguojamos. Tokia yra ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos oficiali pozicija. Todėl nenorėčiau komentuoti komercinio žurnalo paskelbtos informacijos bei reitingavimo pagal jų pačių sugalvotus, oficialiai neįteisintus kriterijus.
Galiu pasakyti, jog mes – Švietimo ir sporto skyrius kartu su mokyklomis – patys nuolatos renkame duomenis (ir ne tik brandos egzaminų), analizuojame situaciją, mokinių pasiekimų rezultatus, sistemingai aptariame tai su mokyklų vadovais, pavaduotojais ugdymui, mokyklų bendruomenėmis. Matome mūsų ugdymo proceso stipriąsias puses bei vietas, kurias reikėtų pastiprinti. Todėl pastaraisiais metais padidintą dėmesį skiriame tiksliųjų mokslų bei užsienio kalbų mokymo tobulinimui. Taip pat daug dėmesio skiriame emocinio klimato klasėse gerinimui, nes šis veiksnys daro didelę įtaką sėkmingam mokinių ugdymuisi. O ilgalaikis tikslas išlieka tas pats – gerinti ugdymo kokybę ir siekti, kad kokybė būtų vienodai aukšta kiekvienoje mūsų mokykloje, kurioje mokinys besimokytų.
– Ačiū už pokalbį.
Parengė Dalė Lazauskienė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite