Angle down Atgal

Liga atima gyvenimą, laiką, kantrybę

Lietuvoje žvyneline serga apie 30 tūkstančių žmonių. Vieniems liga pažeidžia tik odą, o kitus paverčia neįgaliais. Tačiau neretai visiems šiems žmonėms gyvenimas tampa nemielas dėl aplinkinių požiūrio. Daugeliui ligonių galėtų pagelbėti biologiniai vaistai, jei jie kreiptųsi į specialistus.

Netikėta liga

„Keturiasdešimtojo gimtadienio proga gavau „dovaną“ – gydytojai nustatė žvynelinę“, – pasakoja Diana.

Pirmiausia liga pažeidė galvą, tačiau moteris pamanė, kad niežulys atsirado dėl prasto šampūno. Ir tik tuomet, kai atsirado šašai, ji kreipėsi į odos gydytoją. Nustatė psoriazę.

Netrukus niežtinčios dėmės ėmė plisti – atsirado ant rankos, kojos, vėliau – ant nugaros. Per mėnesį liga pažeidė viso kūno odą.

„Visas mano kūnas buvo viena žaizda. Dėmės pleiskanojo, luposi, kraujavo. Negalėjau net apsiversti lovoje, nes skaudėjo taip, kad atrodė lūš nugara. Perėjau ugnį ir pragarą, – prisimena Diana. – Iš ligoninės beveik neišeidavau. Oda trūkinėdavo, bėgdavo kraujas. Būdavo – ištepa vaistais ir susuka į paklodę.“

Gydymas nepadėjo. Tad po ketverių metų Diana buvo nusiųsta į Kauno klinikas. Ten dirbantys gydytojai jai skyrė tuomet naują gydymą – biologinę terapiją. Tačiau ir šie vaistai nepadėjo. Po dvejų metų atsirado naujas biologinis vaistas. „Lyg ir pagerėjo, tačiau vieną dieną kai „davė“ – su vandeningomis pūslėmis, temperatūra. Buvau visa sutvarstyta, nes trūkinėjo pūslės“, – prisimena moteris.

Atsiradęs trečiasis biologinis vaistas apgydė Dianos rankas ir kojas, ir ji džiaugėsi pažanga. Tačiau vasaros pabaigoje gydytojai jai nusprendė skirti ketvirtąjį, naujausiąjį biologinį vaistą. „Pagaliau pagerėjo oda, nebekankina neapsakomas niežulys“, – džiaugiasi Diana.

Per trylika metų liga pažeidė ne tik Dianos odą, bet ir sąnarius. Ji nebegali dirbti. Laimei, paskirtas naujas gydymas padeda ir sąnariams, juos skauda mažiau. „Liga atima viską – gyvenimą, laiką, kantrybę“, – sako buvusi medikė.

Uždegimas alina organizmą

LSMU mokslininkų atliktas epidemiologinis tyrimas parodė, kad psoriaze serga 1 proc. Lietuvos vaikų. Dabar atliekamas ir suaugusių žmonių populiacijos tyrimas. Mokslininkai jau ištyrė 200 kauniečių ir dviem iš jų nustatė žvynelinę, vadinasi, ir suaugusiųjų gali sirgti 1 procentas. Kitose Europos šalyse sergamumas panašus – serga 1–2 proc. gyventojų.

Psoriazė yra lėtinė uždegiminė liga. Dažniausiai pastebime, kai ji ligoniams pažeidžia odą, tačiau LSMU ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė profesorė Skaidra Valiukevičienė teigia, kad ši liga daugeliui pažeidžia ir nagus, o maždaug penktadaliui žmonių – sąnarius, dėl to ilgainiui jie gali tapti neįgalūs.

„Uždegimas paveikia ir vidaus organus – širdį, inkstus, kepenis. Psoriaze sergančių keturiasdešimtmečių miršta dvigubai daugiau nei tokio pat amžiaus nesergančių šia liga“, – teigia specialistė.

Ligoniai skirstomi pagal ligos sunkumą. Visų pirma pagal bėrimų kiekį – kuo ant kūno daugiau raudonų dėmių su pleiskanų luobu, tuo liga sunkesnė. Vidutinio sunkumo ir sunki liga nustatoma ir tiems, kuriems ji pažeidžia sąnarius, nors bėrimų gali būti mažai. Tokia liga diagnozuojama ir ligoniams, kurių sąnariai nepažeisti, bėrimai neišplitę visame kūne, tačiau jų yra matomose kūno vietose – ant delnų, plaštakų, ant veido ties plaukais. Toks žmogus nenori eiti į darbą, negali lankytis kino teatre, net apsikirpti, nes bėrimus mato visi.

Kalti ne tik genai

Profesorė teigia, kad psoriazė gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių yra genas, kurį ligoniai paveldi iš savo tėvų. HLA-Cw6 geną turintys žmonės suserga nesulaukę keturiasdešimties metų, jiems liga dažnai pažeidžia sąnarius. Šiems žmonėms žvynelinę gali išprovokuoti stresas, lėtinės virusinės infekcijos, žalingi įpročiai ir kt. Žmonės, kurie neturi minėto geno, suserga vyresni kaip keturiasdešimties, bėrimai būna atsitiktiniai, juos gali išprovokuoti medikamentai, lėtinės ar onkologinės ligos.

Vis dėlto mokslininkai nėra iki galo išsiaiškinę, kodėl atsiranda liga, tačiau jau žinomi žvynelinės vystymosi mechanizmai ir dėl to yra sukurta efektyvių gydymo būdų.

Profesorė S. Valiukevičienė teigia, kad gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Vidutinio sunkumo ir sunkia psoriaze sergantį žmogų šeimos gydytojas turi nusiųsti pas dermatologą, dirbantį universitetinėje ligoninėje šis ir skirs gydymą.

Iš pradžių pacientai gydomi tradiciniais sisteminiais vaistais, tačiau jei per 6 mėnesius ligonio būklė nepagerėja, jis turi būti nusiųstas į psoriazės gydymo centrus, kurie veikia Kauno klinikose bei Santariškėse ir, tikimasi, greitai ims veikti Klaipėdoje. Ten trijų gydytojų konsiliumas nusprendžia, ar šiam ligoniui skirti biologinę terapiją. Ji nuo įprasto gydymo skiriasi tuo, kad veikia ne visas organizmo ląsteles, o tik taikinius, todėl dar vadinama taikinių terapija.

Šie vaistai – tai sintetinis baltymas, kuris žmogaus organizme prisijungia prie pažeistos ląstelės ir „užrakina“ uždegimą. Jei nepadeda gydymas vadinamąja pirmos eilės biologine terapija, skiriami antros eilės vaistai, kurie veikia dar tiksliau. Jei ir šie vaistai nepadeda, tuomet skiriami trečios eilės, ketvirtos. Dabar biologinė terapija kompensuojama daugiau kaip trims šimtams ligonių.

„Ligoniui kuo anksčiau turi būti skiriamas individualiai parinktas gydymas, kad liga nepažeistų sąnarių ar vidaus organų“, – įsitikinusi prof. S. Valiukevičienė ir priduria, kad dabar gydytojai su pacientais daug bendrauja per atstumą ir išsiaiškina, ar tikrai liga sunki. Tik tuomet jie atvyksta konsultacijai į ligoninę.

„Eilių pas mus nėra. Per karantiną išmokome nevėluoti ir būti labai kruopštūs. Todėl pacientai neturėtų bijoti, užsikrėsti koronavirusu“, – teigia klinikos vadovė.

 

Remiamas turinys

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite