Lietuvos savivaldybių indeksas: Klaipėda užėmė antrąją vietą

Klaipėda

Reporteris IngaŠaltinis: Etaplius.lt

103066

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Šiemet Klaipėdos savivaldybė tarp šešių didžiųjų miestų užėmė antrą poziciją.

72483118-694856797680625-1356065391759065088-n.png

Klaipėda surinko 65 balus iš 100 ir tik minimaliu skirtumu atsiliko nuo Vilniaus. Savivaldybė geriau nei vidutiniškai* įvertinta beveik visose srityse.

Mažesnis už vidurkį vertinimas buvo tik už „Administracijos“ sritį. Klaipėda – miestas, kuris pritrauktomis investicijomis nusileidžia tik Vilniui – tai rodo geresni už vidutinius „Investicijų ir plėtros” rodikliai. Materialinių investicijų nuo 2016 iki 2017 m. padaugėjo 6,4 proc. (nuo 527,5 iki 561,3 mln. eurų), o tiesioginių užsienio investicijų – 10 proc. (nuo 828,4 iki 911,6 mln. eurų).

Vienam gyventojui teko 3 719 eurų materialinių investicijų (didžiųjų savivaldybių vidurkis – 2 810 eurų) ir 6 122 eurai tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis – 5 722). Geresnį už vidutinį įvertinimą „Investicijų ir plėtros” srityje pasiekti sutrukdė įspėjimas iš Konkurencijos Tarybos ir teisminiai procesai dėl Konkurencijos įstatymo 4 str., ginančio sąžiningos konkurencijos laisvę, pažeidimo. Uostamiestyje nedarbo lygis, siekęs 7,3 proc., buvo mažesnis už vidutinį (7,6 proc.). Ilgalaikių bedarbių (9,3 proc.) ir gyventojų, gavusių socialinę pašalpą, (0,7 proc.) buvo mažiausiai iš didžiųjų savivaldybių. Būsto šildymo kompensacijas gavo 4 proc. gyventojų, kai vidutiniškai didžiosiose savivaldybėse – 5,1 proc.

Gerai vertinta tai, kad privačių pirminės sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis naudojosi 69,7 proc. gyventojų (vidurkis – 51,9 proc.). Jų daugiau buvo tik Panevėžio m. (71,6 proc.). Dar aukštesnį įvertinimą „Sveikatos ir socialinės rūpybos” srityje pasiekti sutrukdė, kad viena pirminės sveikatos priežiūros įstaiga pradėjo dirbti nuostolingai. Gerai vertinama tai, kad savivaldybė turėjo mažiausią iš didžiųjų savivaldybių skolą, siekusią 6,6 proc. nuo pajamų (vidurkis – 25,5 proc.). Savivaldybės administracijos išlaikymas kainavo santykinai pigiausiai – 2,2 proc. biudžeto išlaidų (vidurkis – 4 proc.). Kai kurie nekilnojamo turto valdymo rodikliai Klaipėdoje buvo prastesni, palyginti su kitomis didžiosiomis savivaldybėmis. Savivaldybė turėjo palyginti daug nekilnojamo turto: tūkstančiui gyventojų teko 4 206 kv. m pastatų ir patalpų ploto, palyginti su 3 512 kv. m didžiųjų savivaldybių vidurkiu. Į privatizavimo sąrašus numatyta įtraukti tik 6,8 proc. šių patalpų, palyginti su 7,8 proc. vidurkiu. Be to, savivaldybėje veikė net dvi jai priklausančios pirtys. Šios paslaugos nėra susijusios su savivaldybių funkcijomis, ir nėra skirtos tenkinti bendriesiems gyventojų interesams, todėl savivaldybių valdomos įmonės tokių veiklų vykdymo turėtų atsisakyti.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt