Lietuvos savivaldybių indeksas: ar Biržų rajono savivaldybei reikia pasitempti?

Biržai
Reporteris Santa Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas. Biržų r. savivaldybė šiemet užima 46-47 vietas mažųjų savivaldybių indekse (49 balai iš 100), kuriomis dalijasi su Skuodo r. savivaldybe.

Tarp geriausių įvertintų sričių pateko „Komunalinės paslaugos”. Daugiau nei vidutiniškai* gavo „Turto valdymas“, o kitos sritys įvertintos prasčiau nei vidutiniškai. „Transporto” sritis pelnė prastesnį įvertinimą, nes nė vienam viešojo transporto maršrutui nebuvo skelbti viešieji konkursai, jų neaptarnavo privatus sektorius, o savivaldybei priklausanti keleivių vežimo įmonė dirbo nuostolingai. „Biudžeto” srityje gerai vertinama tai, kad savivaldybės administracijos išlaikymui skirta 6 proc. biudžeto lėšų, tai mažiau nei vidutiniškai (8 proc.). Savivaldybės skola, siekusi 29,4 proc. pajamų, buvo didesnė už vidutinę (25,8 proc.), o jos traukimasis siekęs 5,5 proc. p. buvo lėtesnis nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse (-6,2 proc. p.). Biržų r. savivaldybėje tūkstančiui gyventojų teko 6 717 kv. m savivaldybei priklausančių pastatų ir patalpų ploto, o tai yra daugiau nei vidutiniškai (5 258 kv. m). Daugiau balų „Turto valdymo” srityje surinkti sutrukdė ir tai, kad savivaldybei vis dar priklausė dvi pirtys. Šios paslaugos nėra susijusios su savivaldybių funkcijomis, ir nėra skirtos tenkinti bendriesiems gyventojų interesams, todėl savivaldybių valdomos įmonės tokių veiklų vykdymo turėtų atsisakyti. Kaip ir praeitais metais, „Švietimo” srities vertinimas prastesnis už vidutinį, nes Biržų r. savivaldybė vis dar nėra optimizavusi savo mokyklų tinklo. Vienam moksleiviui 2018 m. teko ženkliai didesnis nei vidutinis mokyklų patalpų plotas (24 kv. m palyginti su 17,6 kv. m vidurkiu), daugiau nei vidutiniškai lėšų skirta mokyklų išlaikymui. Kadangi didelę lėšų dalį tenka skirti infrastruktūros išlaikymui, kenčia mokymo kokybė – moksleivių valstybinių brandos egzaminų rezultatai buvo vieni žemesnių (43,1 balo, palyginti su 45,7 balo vidurkiu).

Daugiau informacijos galite rasti čia.