Angle down Atgal

Lietuvos savivaldybių indeksas: Alytaus miestas pakilo laipteliu aukštyn

Lietuvos laisvosios rinkos institutas paskelbė 2019 metų Lietuvos savivaldybių indeksą. Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

Alytaus m. savivaldybė pakilo iš šeštos į penktą vietą didžiųjų savivaldybių indekse (45 balai iš 100). Savivaldybė geriausiai įvertina „Komunalinio ūkio” ir „Transporto” , prasčiau nei vidutiniškai – „Švietimo”, „Sveikatos ir socialinės rūpybos”, „Investicijų ir plėtros”, „Mokesčių”, „Biudžeto” bei „Turto valdymo” srityse.

Kaip ir praeitais metais geriausiai įvertinta „Transporto” sritis. Savivaldybė visiems maršrutams skelbė viešus konkursus, visus maršrutus aptarnavo privatus sektorius. Prie gero „Komunalinio ūkio” vertinimo prisidėjo tai, kad šilumos tiekimas ir atliekų tvarkymas buvo patikėtas privačiam sektoriui, o centralizuotai tiekiamos šilumos kaina mažėjo.

„Biudžeto” srities vertinimas prastesnis, nes biudžeto skola siekė 37,7 proc. pajamų, tai – daugiau nei vidutiniškai (25,5 proc.). Tačiau teigiamai vertinta tai, kad skola per 2018 m. sumažėjo 13,6 proc.p. Ji sparčiau traukėsi tik Vilniuje (-23,3 proc. p.).

Prastesnis nei vidutinis vertinimas skirtas „Turto valdymo” srityje, nes savivaldybė, palyginti su kitomis, turėjo daug nekilnojamojo turto. 2018 m. tūkstančiui gyventojų teko 5 687 kv. m pastatų ir patalpų ploto, kai vidutiniškai – 3 512. Iš jų numatyta privatizuoti tik 0,7 proc. ploto (vidutiniškai – 7,8 proc.).

Kaip ir praeitais metais prie prastesnio „Mokesčių” srities vertinimo prisidėjo vieni aukščiausių pagrindinio nekilnojamo turto, nenaudojamo nekilnojamo turto ir apleistos žemės mokesčių tarifai. Vidutinė verslo liudijimų kaina siekė 243 eurus ir buvo vos mažesnė už vidutinę (272 eurai).

Palyginus aukšti mokesčiai gali būti vienas iš trukdžių pritraukiant investicijas. Vienam gyventojui 2017 m. teko 1 435 eurai materialinių investicijų – mažiausiai iš didžiųjų savivaldybių (vidurkis siekė 2 810 eurų). Tiesioginių užsienio investicijų vertė vienam gyventojui siekė tik 1 500 eurų, aplenkė tik Šiaulių m. (1 383 eurai). Vidutiniškai jų vienam gyventojui teko 5 722 eurai.

Vangus investavimas susijęs su ekonominiu aktyvumu. Tūkstančiui gyventojų teko 35,4 veikiantis ūkio subjektas, 2,9 išduoti statybos leidimai – mažiausiai tarp didžiųjų miestų. Verslo liudijimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų (40,2), neviršijo vidutinio (41,8).Alytaus m. savivaldybėje taip pat mažėja gyventojų.

Vien 2018 m. Alytuje grynoji emigracija 1,7 proc. visų savivaldybės gyventojų – daugiausiai iš didžiųjų miestų. Palyginimui, didžiuosiuose miestuose šis rodiklis vidutiniškai siekė 0,5 proc. gyventojų.

Daugiau informacijos apie savo savivaldybę rasite čia.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite