Angle down Atgal

Lietuvos piliečiai rinks naują prezidentą, referendumuose pasisakys dėl dvigubos pilietybės ir Seimo narių skaičiaus mažinimo

Sekmadienį Lietuvoje ir šalies atstovybėse užsienyje bus renkamas šalies prezidentas. Taip pat vyks pagrindinis balsavimas dėl Konstitucijos 12 ir 55 straipsnių pakeitimų - balso teisę turintieji spręs, ar išsaugoti Lietuvos pilietybę tiems, kurie priėmė kitos šalies pilietybę, taip pat ar sumažinti Seimo narių skaičių iki 121.

Naują šalies vadovą Lietuvos piliečiai renkasi iš 9 kandidatų: ekonomisto Gitano Nausėdos, buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės, premjero Sauliaus Skvernelio, eurokomisaro Vytenio Andriukaičio, filosofo Arvydo Juozaičio, Seimo narių Mindaugo Puidoko ir Naglio Puteikio, europarlamentarų Valdemaro Tomaševskio ir Valentino Mazuronio.

Iki šiol dvi kadencijas Lietuvos prezidente buvo Dalia Grybauskaitė.

Sekmadienį kartu bus balsuojama ir referendumuose dėl Seimo narių skaičiaus mažinimo bei pilietybės išsaugojimo.

Pirmajame referendume dėl Konstitucijos 55 straipsnio klausiama, ar pritariama „pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Seimą sudaro Tautos atstovai - 121 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.“

Tam, kad referendumas pavyktų, rinkėjų aktyvumas turi pasiekti 50 proc. visų rinkėjų, o klausimui pritarti - daugiau negu pusė piliečių, apskritai dalyvavusių referendume. Tiesa, ne mažiau kaip trečdalis visų rinkimų teisę turinčių piliečių. Tad tam, kad referendumu būtų pakeista Konstitucija, „už“ pasisakyti privalo ne mažiau negu 822 tūkst. piliečių.

Pilietybės referendume dėl Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo formuluotė skamba taip: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybė nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.„

Pagal konstitucinį įstatymą, šalys, neatitinkančios minėtų kriterijų, būtų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) narės: Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Rusija, Kazachstanas ir kt.

Konstitucijos 12 straipsnio (pilietybės) pakeitimo sąlygos yra itin griežtos - kad referendumas įvyktų, balsavime privalo dalyvauti 50 proc. visų rinkėjų. Norint pakeisti šį Konstitucijos straipsnį, 50 proc. visų rinkėjų turi pritarti referendumo klausimui. Taigi, jeigu šiuo metu Lietuvos valstybėje yra per 2,4 mln. į rinkėjų sąrašą įrašytų piliečių, tai pilietybės išsaugojimo referendume turi balsuoti mažiausiai 1,2 mln. visų balso teisę turinčių rinkėjų ir pasisakyti „už“.

Lietuvoje vykusiuose referendumuose tokius rezultatus yra pavykę pasiekti tik 1991 m. dėl Lietuvos nepriklausomybės, buvusios SSRS kariuomenės neatidėliotino išvedimo iš Lietuvos teritorijos 1992 m. ir padarytos žalos Lietuvai atlyginimo bei 2004 m. narystės Europos Sąjungoje.

Balsavimas šalyje vyks nuo 7 iki 20 val.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (2)

Taip pat skaitykite